Praėjus trisdešimčiai metų nuo visą pasaulį sujaudinusio Baltijos kelio iškilę netikėti faktai gali perrašyti istorijos vadovėlius. Aiškėja, kad ši lietuvių, latvių ir estų masinė vienybės akcija gimė ne Pernu miete Estijoje, kaip skelbiama įvairiuose šaltiniuose, o Panevėžyje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje. Čia slapta skubiai susirinkę svarbiausi trijų Baltijos valstybių atstovai be jokių protokolų susitarė, kaip toliau sieks nusimesti Tarybų Sąjungos jungą. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia šiomis dienomis svarbi tapo ne tik tikintiesiems.
Čia pastaruoju metu sukasi ir būriai žurnalistų. Į klebonijos kiemą liepos pabaigoje dar 1988 m. pagamintu smarkiai atnaujintu ir Latvijos nacionalinės televizijos logotipais išpuoštu mikroautobusu įriedėjo kaimyninės šalies korespondentai. Vaizdo kameromis apsiginklavusi komanda filmuoja specialų dokumentinį filmą apie Baltijos kelią – 1989 metais rugpjūčio 23 dieną vykusią taikią Baltijos šalių politinę demonstraciją, kurioje į gyvą grandinę nuo Talino iki Vilniaus susikibę rankomis stojo daugiau nei du milijonai laisvės ištroškusių žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Baltijos kelias vedė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Skaičiuojama, kad šis maršrutas sudarė apie 600 km, mes sekame juo ir matome, kad visas atstumas gali būti daug ilgesnis – net iki 675 km“, – kalbėjo latvių režisierius ir žurnalistas Gundaras Rederis. Ir tai ne vienintelis faktas, kurį savo filme nori paneigti G. Rederis. Latvis tvirtino išsiaiškinęs, kad Baltijos kelio pradžia buvo ne Pernu Estijoje, kaip iki šiol skelbiama ir oficialiuose istoriniuose šaltiniuose, o būtent Panevėžyje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ankštame rūsyje. Šią svarbią detalę Latvijos televizijai pateikė pats tų metų liudininkas – buvęs Latvijos liaudies fronto pirmininkas ir 1989 m. Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Dainis Ivanas.
"Sekundės " inf.
"Sekundės " inf.
RSS Feed
