Visos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija įkurta 1925 metų kovo 15 dieną. Jos narėmis galėjo būti karininkų žmonos ir dukros. Tikslas buvo globoti sergančius karius, globoti invalidus, padėti auklėti karininkų šeimų vaikus. 1935 metais draugijai duotas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės vardas.
Draugijos skyrius įkurtas Panevėžyje 1926 metų birželio 12 dieną. Jį įkūrė generolo Prano Tamašausko žmona Aleksandra Tamašauskienė. Nuo įkūrimo pradžios ji gana ilgai ir vadovavo šiam skyriui. Į draugiją susibūrė moterys- karininkų žmonos ir dukros.
Draugijos skyrius įkurtas Panevėžyje 1926 metų birželio 12 dieną. Jį įkūrė generolo Prano Tamašausko žmona Aleksandra Tamašauskienė. Nuo įkūrimo pradžios ji gana ilgai ir vadovavo šiam skyriui. Į draugiją susibūrė moterys- karininkų žmonos ir dukros.
Steigiamajame susirinkime dalyvavo tik 12 moterų. Lietuvoje įsikūrusios draugijos tikslas buvo kurti draugijos skyrius mietuose kur buvo dislokuoti kariniai daliniai. Panevėžyje įsikūrusios draugijos narės skaitė paskaitas, rengė vaikams pramogas, rengė loterijas. Buvo organizuojama ir medicininės pagalbos kursai. 1936 metais balandžio 19 dieną L.K. Mindaugo pulko Ramovėje birutietės surengė vaikams margučių šventę. Vaikai atsidėkojo gražiu koncertu. 1936 metais spalio mėnesį draugijos skyrius paminėjo 10 metų sukaktį.
Skyrius 1936 metais turėjo 9131 litų pelno. Pajamos pagrinde buvo gautos iš loterijų. Skyriaus narės aktyviai bendradarbiavo su moterimis šaulėmis. Jos surengė bendrą Saulės mūšio paminėjimą. Iš gauto pelno buvo paremta eilė draugijų ir organizacijų: 1085 tūkst. litų skirta nukentėjusiems nuo sausros, 1890 litų Vytauto Didžiojo fondui, 1000 litų Nepriklausomybės paminklui statyti Panevėžyje, 750 litų Panevėžio skautų tuntui, 1500 litų Ginklų fondui, 200 litų nukentėjusiems nuo potvynio. 1936 metais skyriui vadovavo jau kita vadovė. Ja tapo gerenolo St. Pundzevičiaus žmona J. Pundzevičienė. Aleksandra Tamašauskienė išrinkta garbės nare. 1936 metais su skyriaus 10 metų jubiliejumi pasveikino visos Lietuvos draugijos pirmininkė Černienė. Ji panevėžietėms padovanojo dailininko P. Kalpoko pieštą kunigaikštienės Birutės portretą. Visos Lietuvos draugijos garbės pirmininke buvo prezidentienė S. Smetonienė. Lietuvos kunigaikštienės Birutės Panevėžio skyrius sėkmingai tęsė veiklą ir vėlesniais metais. 1937 metais birutietės nupirko šautuvą teismo tarnautojų šaulių būriui. 1937 metais birutietės skyrė 100 litų šauliams, 100 litų ginklų fondui, 100 litų Prisikėlimo bažnyčios statybai, 50 litų Šv. Vincento ir Paulo draugijai, 50 litų skyrė apmokėti vienos mokinės mokslui gimnazijoje. Gegužės 6 dieną surengė arbatėlę vakarą ir jos pelną skyrė karių kapų tvarkymui. 1938 metais vasario 5 dieną šaulių salėje Panevėžio birutietės rengė koncertą – balių. Jos metu surinktos aukos panaudotos kapų tvarkymui ir nupirkta vėliava šauliams. 1939 metais Panevėžio birutietės padovanojo Panevėžio šauliams vėliavą. Tas didelis renginys vyko birželio 11dieną artilerijos pulko aikštėje. Panevėžio šauliai birželio mėnesį pažymėjo 20 metų jubiliejų. Birutietiems jau vadovavo artilerijos pulko vado Alfonso Sklėriaus žmona Sklėrienė. Buvo organizuojama vaikams įvairios šventės. Buvo renkamos aukos ginklų fondui. Lietuvos tarptautinė padėtis darėsi vis labiau sudėtinga.
1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, rugpjūčio mėnesį draugijos veikla sustabdyta. 1991 metais draugija vėl atkurta nepriklausomoje Lietuvoje. Buvo atkurtas ir Panevėžio skyrius.
Skyrius 1936 metais turėjo 9131 litų pelno. Pajamos pagrinde buvo gautos iš loterijų. Skyriaus narės aktyviai bendradarbiavo su moterimis šaulėmis. Jos surengė bendrą Saulės mūšio paminėjimą. Iš gauto pelno buvo paremta eilė draugijų ir organizacijų: 1085 tūkst. litų skirta nukentėjusiems nuo sausros, 1890 litų Vytauto Didžiojo fondui, 1000 litų Nepriklausomybės paminklui statyti Panevėžyje, 750 litų Panevėžio skautų tuntui, 1500 litų Ginklų fondui, 200 litų nukentėjusiems nuo potvynio. 1936 metais skyriui vadovavo jau kita vadovė. Ja tapo gerenolo St. Pundzevičiaus žmona J. Pundzevičienė. Aleksandra Tamašauskienė išrinkta garbės nare. 1936 metais su skyriaus 10 metų jubiliejumi pasveikino visos Lietuvos draugijos pirmininkė Černienė. Ji panevėžietėms padovanojo dailininko P. Kalpoko pieštą kunigaikštienės Birutės portretą. Visos Lietuvos draugijos garbės pirmininke buvo prezidentienė S. Smetonienė. Lietuvos kunigaikštienės Birutės Panevėžio skyrius sėkmingai tęsė veiklą ir vėlesniais metais. 1937 metais birutietės nupirko šautuvą teismo tarnautojų šaulių būriui. 1937 metais birutietės skyrė 100 litų šauliams, 100 litų ginklų fondui, 100 litų Prisikėlimo bažnyčios statybai, 50 litų Šv. Vincento ir Paulo draugijai, 50 litų skyrė apmokėti vienos mokinės mokslui gimnazijoje. Gegužės 6 dieną surengė arbatėlę vakarą ir jos pelną skyrė karių kapų tvarkymui. 1938 metais vasario 5 dieną šaulių salėje Panevėžio birutietės rengė koncertą – balių. Jos metu surinktos aukos panaudotos kapų tvarkymui ir nupirkta vėliava šauliams. 1939 metais Panevėžio birutietės padovanojo Panevėžio šauliams vėliavą. Tas didelis renginys vyko birželio 11dieną artilerijos pulko aikštėje. Panevėžio šauliai birželio mėnesį pažymėjo 20 metų jubiliejų. Birutietiems jau vadovavo artilerijos pulko vado Alfonso Sklėriaus žmona Sklėrienė. Buvo organizuojama vaikams įvairios šventės. Buvo renkamos aukos ginklų fondui. Lietuvos tarptautinė padėtis darėsi vis labiau sudėtinga.
1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, rugpjūčio mėnesį draugijos veikla sustabdyta. 1991 metais draugija vėl atkurta nepriklausomoje Lietuvoje. Buvo atkurtas ir Panevėžio skyrius.
RSS Feed
