Prieš 25 metus Lietuvą sudrebinę Sausio 13-osios įvykiai jau tampa istorija. Mat nemažai gynėjų jau yra pasitraukę iš gyvenimo ir vis daugiau supratimo apie tas dienas jaunesni semiasi iš istorijos vadovėlių.
Buvo puikus metas, esu tikras, kad yra ko pavydėti tos kartos žmonėms: pakylėto jausmo, nesuvaidinto patriotizmo, atkaklumo priešinantis galingos ir brutalios imperijos kariuomenei.
Buvo puikus metas, esu tikras, kad yra ko pavydėti tos kartos žmonėms: pakylėto jausmo, nesuvaidinto patriotizmo, atkaklumo priešinantis galingos ir brutalios imperijos kariuomenei.
Tačiau gali atsitikti ir taip, kad daug nesuvaidintų, tačiau labai pamokančių to meto gyvenimo istorijų taip ir nueis į užmarštį. Panevėžiečiai, o ir aplinkinių Aukštaitijos miestų gyventojai, labai aktyviai dalyvavo tuose įvykiuose, kiekvienas galėtų papasakoti įvairių nutikimų, tačiau niekas taip ir nepabandė surinkti ir išleisti ką nors rimtesnio. Turiu galvoje mūsų krašto žmonių prisiminimus.
Ir nebūtinai tik Sausio 13-osios įvykiai puošia to meto istoriją.
Prisimenu vieną vyrą, su kuriuo dar Sąjūdžio laikais teko keliauti tremtinių keliais po Rusijos šiaurę. Vorkuta, Inta, tremtinių kapinės. Vienose radome jo tėvo kapą. Vyras puolė ant kelių, verkė ir rankomis draskė amžino įšalo žemę, įkišo pro siaurą plyšį ranką į kapavietę ir bandė ištraukti bei parsivežti į Lietuvą tėvo kaulus. Mes stovėjome prie to kapo ir nežinojome, kokie žodžiai galėtų ji paguosti, nes be leidimo jis to padaryti negalėjo.
Vėliau jis visada būdavo pirmas įvairiose eisenose, visada prašydavo leisti jam nešti Trispalvę, nors tuo metu jis jau sirgo sunkia liga. Ir kai buvo prie tėvo kapo ten, amžino įšalo žemėje, jis jau žinojo, kad gyventi jam liko keleri metai ir kad tėvo kapą lanko paskutinį kartą.ojome, kokie žodžiai galėtų ji paguosti, nes be leidimo jis to padaryti negalėjo. Štai tokios istorijos nutinka tada, kai tauta leidžiasi kiršinama svetimų, tada agresija išsiveržia ir liejasi nevaldoma. Tada ji paliečia konkrečių žmonių gyvenimus. Ir dažniausiai – labai žiauriai.
Sausio 13-oji buvo diena, kai žmonės aukojosi dėl to, kad niekam nebereikėtų važiuoti ir klūpėti prie tėvo ar mamos kapo kur nors Sibire ar prie Laptevų jūros. Ir buvome tada labai vieningi. Ar dabar yra dėl ko gailėtis? Jeigu pigi daktariška dešra kam nors yra didesnė vertybė, tai jis šauks, žiūrėkite, kokią Lietuvą sukūrėme, dabar Vakarai mus okupavo! Noriu paklausti – ką mes čia dabar lyginame?
Gerai apsidairykite, ar nėra tokių rėksnių ir tarp jūsų kaimynų? Jeigu yra, tai dar ilgai malsimės kurdami normalią visuomenę.
Ir nebūtinai tik Sausio 13-osios įvykiai puošia to meto istoriją.
Prisimenu vieną vyrą, su kuriuo dar Sąjūdžio laikais teko keliauti tremtinių keliais po Rusijos šiaurę. Vorkuta, Inta, tremtinių kapinės. Vienose radome jo tėvo kapą. Vyras puolė ant kelių, verkė ir rankomis draskė amžino įšalo žemę, įkišo pro siaurą plyšį ranką į kapavietę ir bandė ištraukti bei parsivežti į Lietuvą tėvo kaulus. Mes stovėjome prie to kapo ir nežinojome, kokie žodžiai galėtų ji paguosti, nes be leidimo jis to padaryti negalėjo.
Vėliau jis visada būdavo pirmas įvairiose eisenose, visada prašydavo leisti jam nešti Trispalvę, nors tuo metu jis jau sirgo sunkia liga. Ir kai buvo prie tėvo kapo ten, amžino įšalo žemėje, jis jau žinojo, kad gyventi jam liko keleri metai ir kad tėvo kapą lanko paskutinį kartą.ojome, kokie žodžiai galėtų ji paguosti, nes be leidimo jis to padaryti negalėjo. Štai tokios istorijos nutinka tada, kai tauta leidžiasi kiršinama svetimų, tada agresija išsiveržia ir liejasi nevaldoma. Tada ji paliečia konkrečių žmonių gyvenimus. Ir dažniausiai – labai žiauriai.
Sausio 13-oji buvo diena, kai žmonės aukojosi dėl to, kad niekam nebereikėtų važiuoti ir klūpėti prie tėvo ar mamos kapo kur nors Sibire ar prie Laptevų jūros. Ir buvome tada labai vieningi. Ar dabar yra dėl ko gailėtis? Jeigu pigi daktariška dešra kam nors yra didesnė vertybė, tai jis šauks, žiūrėkite, kokią Lietuvą sukūrėme, dabar Vakarai mus okupavo! Noriu paklausti – ką mes čia dabar lyginame?
Gerai apsidairykite, ar nėra tokių rėksnių ir tarp jūsų kaimynų? Jeigu yra, tai dar ilgai malsimės kurdami normalią visuomenę.
RSS Feed
