Minime organizacinį stebuklą. Kai žmonės, neturintys nei interneto, nei mobiliųjų telefonų, trijose SSRS respublikose tą pačią valandą sustojo į gyvąją grandinę. Visi - jiems paskirtuose kelio kilometruose. Bet minime ir daug daugiau. Tą stebuklui prilygstančią būseną. Kai stovi sau žmonės pakelėse, iš dangaus krinta gėlės, ir visi reikalauja laisvės. Ne prašo, ne inkščia, bet reikalauja. Kad pasaulis išgirstų.
Baltijos kelias nepakartojamas. Nes yra nepakartojama 1989 metų žmogaus, stovėjusio šiame kelyje, jausena. Žmogaus, gyvojoje žmonių grandinėje regėjusio tik savus. Nė vieno svetimo. Visi buvo tik savi.
Daugiau: Atmenamas, bet nepakartojamas, kelias