Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius
NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ SĄJUNGA PANEVĖŽIO SKYRIUS
  • Naujienos iš Lietuvos
  • Renginiai, laiškai
  • Laisvės gynėjai panevėžiečiai 1991 m.
  • Medalis "Nepriklausomybės gynėjui"
  • Apie mus
  • Jie žuvo už Lietuvos laisvę
  • Prisiminimai
  • Galerija
  • Apie mus rašo...
  • Video
  • Įstatai
  • Kontaktai
  • Naudingos nuorodos

Antanas Terleckas - neokupuotas laisvės šauklys

13/2/2014

0 Comments

 
Picture
Ne­se­niai pa­si­ro­džiu­si die­no­raš­čiais ir laiš­kais iš trem­ties par­em­ta An­ta­no Ter­lec­ko kny­ga "Ne pats pa­si­rin­kau sa­vo da­lią" ne tik pa­sa­ko­ja ži­no­mo re­zis­ten­to, po­li­ti­ko, ko­vo­to­jo už Lie­tu­vos lais­vę gy­ve­ni­mo įvy­kius ir de­ta­les, bet ir pui­kiai nu­pie­šia oku­puo­tos Lie­tu­vos at­mos­fe­rą ir ne­oku­puo­tos as­me­ny­bės at­vi­rą, drą­sų prieš­ini­mą­si sis­te­mai. 

Va­sa­rio 9 die­ną, A.Ter­lec­kui su­ka­ko 86 me­tai. Vie­nas ak­ty­viau­sių so­viet­me­čio di­si­den­tų (1978 me­tais įkū­ręs slap­tą or­ga­ni­za­ci­ją Lie­tu­vos Lais­vės Ly­gą (LLL), 1957, 1973 ir 1980 me­tais oku­pa­ci­nio re­ži­mo teis­tas už di­si­den­ti­nę veik­lą, 1983 me­tais iš­trem­tas į Ru­si­jos Ma­ga­da­no sri­tį) nau­jo­je kny­go­je pri­si­me­na sa­vo gy­ve­ni­mą nuo vai­kys­tės, kai gim­ta­ja­me Kri­va­sa­lio kai­me (Sal­du­tiš­kio vals­čiu­je) įsi­li­pęs į aukš­to­ką alks­nį su­skai­čiuo­da­vo net 7 eže­rus.

Skai­ty­to­ją kvies­da­mas min­ti­mis dis­ku­tuo­ti, svars­ty­ti, au­to­rius, rem­da­ma­sis sa­vo gy­ve­ni­mu, pa­sa­ko­ja ir apie dau­ge­lį Lie­tu­vai svar­bių įvy­kių iki 1963 me­tų ru­dens. "So­viet­me­čiu ir die­no­raš­tį, ir šiaip "į stal­čių" ra­šy­ti bu­vo be ga­lo pa­vo­jin­ga, - kny­go­je pri­si­pa­žįs­ta au­to­rius. - Ne­dau­ge­lis ry­žo­si ri­zi­kuo­ti lais­ve ar kar­je­ra, gaiš­ti lai­ką ir ra­šy­ti vien tik sau, be vil­ties pa­skelb­ti. Aš vi­są so­viet­me­tį ra­šiau die­no­raš­tį. Kar­tais pats iš­si­gąs­da­vau sa­vo drą­sos, ir vi­di­nis cen­zo­rius pri­stab­dy­da­vo ma­no plunks­ną: ne­ga­lė­jau ra­šy­ti apie ki­tus žmo­nes, apie mū­sų veik­lą, nes ži­no­jau, jog ne­tu­riu tei­sės įklam­pin­ti drau­gų. Min­tis pra­tęs­ti sa­vo at­si­mi­ni­mus die­no­raš­čiu kaip tik ki­lo su­vo­kus, kad vien iš die­no­raš­čio, kaip ir vien iš at­si­mi­ni­mų, su­nku įsi­vaiz­duo­ti, kaip lie­tu­viai iš­gy­ve­no so­vie­ti­nę ti­kro­vę, ką apie ją mąs­tė. Ma­no die­no­raš­tis yra ge­riau­sias įro­dy­mas, jog ta­da tvir­tai ti­kė­jau, kad kru­vi­na sis­te­ma nė­ra am­ži­na, kad at­eis toks lai­kas, kai jau­si­mės lais­vi. Da­bar su­pran­tu, kad, vals­ty­bei iš­si­va­da­vus iš sve­ti­mų­jų prie­spau­dos, kiek­vie­no iš mū­sų lau­kia dar il­gas ke­lias. Ti­kiuo­si, jog ši ma­no kny­ga ne vie­ną pa­drą­sins siek­ti as­me­ni­nės lais­vės." 

Picture
Žmo­gus, ku­ris nesusireikšmina

Kaip per kny­gos pri­sta­ty­mą taik­liai pa­ste­bė­jo Pa­sip­rie­ši­ni­mo da­ly­vių (re­zis­ten­tų) tei­sių ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Gin­ta­ras Šid­laus­kas, trum­piau­sias A.Ter­lec­ko api­bū­di­ni­mas - ne­oku­puo­tas (to­kiu pa­va­di­ni­mu yra su­kur­tas ir do­ku­men­ti­nis fil­mas apie jį).

Pa­sak bend­ra­žy­gio, ku­ni­go, Ber­nar­di­nų baž­ny­čios rek­to­riaus Ju­liaus Sas­naus­ko, die­no­raiš­čiais, laiš­kais ir do­ku­men­tais par­em­ta kny­ga įgy­ja pa­pil­do­mos ver­tės, nes lei­džia la­biau pa­žin­ti pa­sip­rie­ši­ni­me da­ly­va­vu­sius as­me­nis. J.Sas­naus­ko tei­gi­mu, A.Ter­lec­ko au­to­ri­te­tą liu­di­ja ir tai, kad jis tu­rė­jo mo­ki­nių. "Šian­dien aš ne­ma­tau nė vie­no po­li­ti­ko, ku­ris tu­rė­tų mo­ki­nių. Jie tu­ri tik pa­tai­kū­nų ir gink­la­ne­šių, kar­tais ga­li­ma iš­vys­ti šei­my­ni­nę ran­gą. Dar kar­tais pa­si­tai­ko par­ti­jos kli­ma­te užau­gin­tų au­gin­ti­nių. Pa­žįs­tu tik vie­nin­te­lį An­ta­ną, ku­ris tu­rė­jo mo­ki­nių, pa­si­ry­žu­sių ko­vo­ti už Lie­tu­vą. Tu­rė­ti mo­ki­nių, ei­nan­čių ta­vo pė­do­mis, - tai di­džiu­lis po­li­ti­ko ir aps­kri­tai žmo­gaus bruo­žas. Tai pa­tvir­tin­tų vi­si, ku­rie su An­ta­nu yra bend­ra­vę, - apie drau­gą sa­kė J.Sas­naus­kas. - Ta duo­bė, ku­ri šian­dien yra at­si­ra­du­si tarp po­li­ti­kų ir vi­suo­me­nės, jau­nuo­me­nės, yra tra­giš­ka. Jos ne­už­pil­dy­sim nie­kuo, kol ne­at­si­ras ti­kė­ji­mo ir at­si­da­vi­mo, ne­bi­jau net ir šio žo­džio - idea­liz­mo, kar­tais nai­vaus, gal be­si­kar­to­jan­čio ar nu­si­bos­tan­čio, koks bu­vo ir te­bė­ra bū­din­gas An­ta­nui ir ki­tiems to me­to pa­sip­rie­ši­ni­mo da­ly­viams. Man ši jo kny­ga, kaip ir ki­tos, pa­tin­ka to­dėl, kad par­ašy­ta žmo­gaus, ku­ris ne­su­si­reikš­mi­na, ne­ap­si­me­ta. Re­tai ka­da ga­li pa­sa­ky­ti, kad jis ne­nuo­šir­dus. Net ta­da, kai ken­kia sau, ke­lia konf­lik­tą, ta­čiau vi­sad iš­lie­ka at­vi­ras. Pri­si­me­nu, kai pra­dė­jo­me bend­rau­ti su A.Ter­lec­ku, tai bu­vo tos sa­vy­bės, ku­rios pa­trau­kė. Aš dė­kin­gas jam už pa­mo­kas ir ypa­tin­gą pa­trio­ti­nės veik­los prie­sko­nį. La­bai daž­nai pa­trio­tiz­me bū­na­daug ne­na­tū­ra­lu­mo, pa­te­ti­kos, sal­du­mo, gy­ri­mo­si. To An­ta­no kny­go­je nė­ra."


Picture
Tei­sūs bu­vo­me visi
"Mes visi tada - ir Lietuvos Laisvės Lyga, ir Sąjūdis - buvome reikalingi ir teisūs", - sakė Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila. Kny­gos pri­sta­ty­me da­ly­va­vęs Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Zig­mas Vaiš­vi­la pri­si­pa­ži­no, jog jį džiu­gi­na pri­si­mi­ni­mai apie pa­žin­tį su A.Ter­lec­ku, pri­si­mi­ni­mai apie Lie­tu­vos Lais­vės Ly­gos (LLL) ir Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio san­ty­kius: "Džiau­giuo­si ir no­riu šian­dien ger­bia­mam An­ta­nui pa­dė­ko­ti už pa­si­ti­kė­ji­mą. Mes juk ta­da, pa­žin­ties pra­džio­je, ne­ži­no­jom vie­nas ki­to. Pa­si­ti­kė­ji­mas ne­ži­nia iš kur at­si­ra­do. Tuo me­tu jis bu­vo la­bai svar­bus. Ir jis da­vė re­zul­ta­tus."

Pa­sak Z.Vaiš­vi­los, jei kas for­ma­liai skai­tys is­to­ri­nius teks­tus, ma­tys, kad LLL da­rė vie­naip, Są­jū­dis - ki­taip. "Ta­čiau mes vi­si bu­vo­me rei­ka­lin­gi, - tei­gė jis. - Kai rei­kė­da­vo, An­ta­nas mus pa­spaus­da­vo, o kai rei­kė­da­vo, mes jį pri­stab­dy­da­vo­me. Kas bu­vo tei­sus? Is­to­ri­ja at­sa­kė - tei­sūs bu­vo­me vi­si. LLL ir A.Ter­lec­kas bu­vo pri­nci­pin­gi. Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos ne­pri­pa­ži­ni­mo fak­tas bu­vo pri­nci­pi­nis da­ly­kas. Kuo mes sky­rė­mės? Kai žmo­nės pa­ti­kė­jo ne­prik­lau­so­my­bės vil­ti­mi, tu­rė­jo­me ženg­ti žings­nį. Drįs­tu pa­sa­ky­ti, jog da­ly­vau­da­mi oku­pa­ci­nės val­džios or­ga­no rin­ki­muo­se mes pa­žei­dė­me svar­bų pri­nci­pą. Ta­da nuo An­ta­no ga­vo­me daug tei­sin­gos py­los. Ta­čiau ge­rai yra tai, kas bai­gia­si ge­rai. Su­pran­ta­ma, tai bu­vo di­džiu­lis eks­pe­ri­men­tas. Šian­dien vi­si at­si­me­na­me is­to­ri­ją: Ne­prik­lau­so­my­bę skel­bė Lie­tu­vos Ta­ry­bų So­cia­lis­ti­nės Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba. Joks At­ku­ria­ma­sis Sei­mas ne­eg­zis­ta­vo. To­kia bu­vo rea­ly­bė."


Balsas.lt



0 Comments



Leave a Reply.

             Tautiška giesmė
       Žodžiai apie Tėvynę
    Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. 
    Many jo niekas nenutildys.
    Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa,
    Ir naujo atgimimo viltys.

    1979 metų spalis 
    Romualdas Ozolas

    RSS Feed

    „LAISVĖS KOVŲ VIDEOTEKA“

    Archyvas

    March 2023
    February 2023
    January 2023
    December 2022
    November 2022
    October 2022
    September 2022
    August 2022
    July 2022
    June 2022
    April 2022
    March 2022
    February 2022
    January 2022
    December 2021
    November 2021
    October 2021
    September 2021
    August 2021
    July 2021
    June 2021
    May 2021
    April 2021
    March 2021
    February 2021
    January 2021
    December 2020
    November 2020
    October 2020
    September 2020
    August 2020
    July 2020
    June 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    February 2020
    January 2020
    December 2019
    November 2019
    October 2019
    September 2019
    August 2019
    April 2019
    March 2019
    February 2019
    January 2019
    November 2018
    October 2018
    August 2018
    July 2018
    June 2018
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    January 2018
    December 2017
    November 2017
    October 2017
    August 2017
    July 2017
    June 2017
    May 2017
    April 2017
    March 2017
    February 2017
    January 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016
    September 2016
    August 2016
    July 2016
    June 2016
    May 2016
    March 2016
    February 2016
    January 2016
    December 2015
    November 2015
    October 2015
    September 2015
    August 2015
    July 2015
    April 2015
    March 2015
    February 2015
    January 2015
    December 2014
    November 2014
    October 2014
    September 2014
    August 2014
    July 2014
    June 2014
    May 2014
    April 2014
    March 2014
    February 2014
    January 2014
    December 2013
    November 2013
    October 2013

    Kategorijos

    All

    Puslapį administruoja      Leontina Telksnienė
    Mūsų draugai
    Picture
                      www.alkas.lt
                     www.tiesos.lt
    Picture
      VšĮ „Gintarinė svajonė“
    Lietuvos kariuomenės kūrėjų
    savanorių sąjunga
                   Bernardinai

    Picture
    Surask vietą
     pasaulyje,
    įrašęs adresą


    Free counters!
Powered by Create your own unique website with customizable templates.