Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į neadekvačiai neproporcingą reakciją į jų „nusikaltimus”. Nepaisant Javtoko atsiprašymų ir atsistatydinimų, kaltintojai nerimsta, siekdami, matyt, jį visiškai sutrypti su žemėmis, sunaikinti ne tik moraliai, bet ir socialiai. Panašiai ir Žemaitaičio atveju – čia jau apkaltinamas ne tik jis, bet ir visa jo įkurta partija, in corpore, be jokių įrodymų, paskelbta „antisemitine“, „antiukrainietiška“ ir net „antivalstybine“ o jos iškeltiems kandidatams net neleidžiama užimti pareigų, kurias jie turėtų užimti, jeigu būtų laikomasi demokratinio proceso abėcėlės. Žiauriai ironiška, kad didieji kovotojai su kolektyviniu „Nemuno aušros“ „antisemitizmu“ pamiršta, kad kolektyvinę kaltę itin mėgo taikyti tie patys naciai ar bolševikai, žudę ištisas visuomenės grupes vien dėl priklausymo tam tikrai prigimtinei ar socialinei kategorijai.
Daugiau : Nusikaltimas ir bausmė. Neomarksistiškai
RSS Feed
