1919 m. vasario pradžioje apie 200 savanorių iš Panevėžio ir Kėdainių apsaugos dalinių stojo į kovą su gausesnėmis bolševikų pajėgomis, kurios siekė prasiveržti Kauno link. Nepaisant priešo artilerijos ugnies ir didžiulės persvaros, lietuviai tvirtai gynė savo pozicijas. Vasario 8 d., vykdydamas žvalgybinę operaciją prie Taučiūnų kaimo, žuvo Povilas Lukšys – pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoris, kritęs kovos lauke.
Po sėkmingo lietuvių ir juos parėmusių vokiečių kontrpuolimo vasario 10 d. priešas buvo galutinai išstumtas iš Kėdainių apylinkių, o bolševikų planai užimti Kauną – sužlugdyti.
Šio mūšio istoriją įprasmino Karaliaus Mindaugo husarų bataliono žvalgas ir karys, vilkintis atkurtą 4-ojo pėstininkų pulko uniformą.
Tai gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties – istorinė sąsaja, liudijanti, kad Lietuvos kariuomenės tradicijos, kario dvasia ir pasiaukojimas tėvynei išlieka nepalaužiami, nepaisant laikmečių kaitos.