„Mes norime būti mylimi. Jei to negauname, tai bent gerbiami. Jei ir to negauname, tai bent tie, kurių bijo. Jei nesulaukiame ir to, tai tie, kurių nekenčia ir niekina. Bet kokia kaina siekiame sukelti kituose kažkokį tai jausmą. Mūsų siela neapkenčia vakuumo. Visais būdais siekiame kontakto“ – 1905 metais išleistame kūrinyje „Daktaras Glasas“ rašė Hjalmaras Soderbergas. Prisiminiau šiuos žodžius po tragiškų įvykių Briuselyje, kai žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasipylė gausybė siūlymų, kaip greitai išspręsti problemas vienų neįleidžiant, antrus išsiunčiant, o dar trečius susodinant ir izoliuojant. Teisus buvo rašytojas Amosas Ozas teigdamas, kad, klausimams tampant vis sudėtingesniems, žmonės vis labiau trokšta kuo paprastesnių atsakymų. Ypač tokių atsakymų, kurie visą atsakomybę, visą kaltę suverstų ant kažkieno kito pečių. Juk lengviau gyventi, kai žinai, kad tu čia ne prie ko, kad tu tik auka, o štai ten yra prasikaltusieji, kuriuos belieka sutvarkyti.
Skaityti daugiau: Briuselis, tolerancija ir multi-kulti
Skaityti daugiau: Briuselis, tolerancija ir multi-kulti
RSS Feed
