
Beje, buvo leista šiuos dokumentus pateikti Seimo plenarinių posėdžių salėje. Tolimesnė šių teisinių aktų svarstymo eiga buvo perduota Kultūros komitetui bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Pastaroji 2020 m. spalio 14 d. pateikė išvadą: <...>iš esmės pritarti projektui XIIIP-5232 ir<...>projektui XIIIP-4967 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus<...>“. Na, po to vyko rinkimai, valdžios pasikeitimai. Net ir po tokių perturbacijų suspėti iki trisdešimtmečio dar buvo „sočiai“ laiko. Bet kas atsitiko?
2020 m. gruodžio 2 d. į posėdį susirinkęs naujasis Kultūros komitetas vienbalsiai nusprendė: „<...>grąžinti iniciatoriams tobulinti<...>“ abu įstatymo projektus. Nepateikta nei vieno komiteto nario atskira nuomonė. Suprantama, kad minėti teisės dokumentai gal ir nėra idealūs, bet niekas neatėmė iš komitetų narių teisės juos tobulinti. Juolab, kad šiame komitete vienbalsiai balsavo keli Seimo nariai, kurie ankstesnėje kadencijoje pritarė tiems įstatymų projektams. Žodžiu Nepriklausomybės gynėjams pasiūlyta dar palaukti (pasirodo 30 metų laukimui nėra riba).
Panaši istorija ir su nedarbo diena. Dar 2020 m. kovo 31 d. kartu su kolega akademiku Eugenijumi Jovaiša užregistravome nutarimo projektą XIIIP-4681 „Dėl 2021 m. sausio 13 d. paskelbimo nedarbo diena“, kuriame siūlyta TIK 2021 m. sausio 13 d. paskelbti nedarbo diena. Beje, jis taip pat sėkmingai buvo pateiktas Seimo posėdyje. Tačiau po ilgos diskusijos su LRS Teisės departamentu bei Teisės ir teisėtvarkos komitetu nuspręsta nutarimą pertvarkyti į įstatymą. Tad 2020 m. birželio 11 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vardu užregistravau „Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektą Nr. XIIIP-4976 ir „Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 123 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektą Nr. XIIIP-4975, kurie skelbė sausio 13-ąją nedarbo diena. Seimo salėje šiems teisės dokumentams pasipriešinimas buvo didesnis, bet vis tiek jie „praėjo“ pateikimo stadiją. Priešininkų argumentai šabloniški – per daug Lietuvoje nedarbo dienų, trukdžiai verslui, kuri nedarbo diena taps darbo diena ir t.t.. Esu giliai įsitikinęs, kad be Sausio 13-osios neturėtume nei tokio verslo, nei daug kitų, šiandien savaime suprantamų dalykų. Vartotojiškoji visuomenė gali triumfuoti. Svarstymui įstatymai atiduoti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Įstatymų ten ir reikia ieškoti.
Na, o ką šiandien tokios iškilios datos išvakarėse siūlo naujoji dauguma. Rezoliuciją! Seimo statuto 182 straipsnis skelbia, kad „<…>Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu<...>“. Na, dokumento pavadinimas atitinka temą – „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Tačiau dėmesio Laisvės gynėjams tekste mažoka. Čia Sovietų Sąjunga ar Rusija minimos net 15 kartų, o Laisvės gynėjai – tik 6. Be to, dokumente, mano galva, yra rimtų klaidų. Sausio 13-ąją istorinę pergalę, anot dokumento autorių, laimėjo ne Lietuva (kaip koks geografinis subjektas), bet LIETUVOS VALSTYBĖ. Aš jau nekalbu apie Konstitucinio teismo išaiškinimo ignoravimą. Na, o rezoliucijos pabaigą vainikuoja jau nuvalkiota tapusi frazė: „<...>tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena<...>“. Manau, kad nuo visiško fiasko valdančiąją daugumą išgelbėjo ir karantinas.