Rytoj minėsime ypatingai svarbią Antrosios Lietuvos Respublikos istorijos datą – Sausio 13-ąją, Laivės gynėjų dieną. Ji – šiais metais neeilinė. Švęsime pergalės prieš sovietų agresiją trisdešimtmetį. Šiai iškiliai datai ruoštasi iš anksto – dar praeitoje Seimo kadencijoje. Tuo tikslu 2020m. rugsėjo 9 d. LRS valdybos sprendimu NR. SV-S-1672 sudaryta Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-čio minėjimo darbo grupė, kuriai man teko vadovauti. Ji turėjo sudaryti numatomų renginių bei lėšų poreikio planą. Darbas buvo atliktas ir Seimo valdybos patvirtintas. Gaila, kad šį procesą sustabdė karantinas. Dabar kalbama apie šventinių renginių perkėlimą į vasarą.
Tačiau pasirengimas šiai iškiliai datai neapsiribojo tik minėtos darbo grupės veikla. Aktyviai teisėkūros srityje veikė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Jos iniciatyva vyko įvairūs klausymai, susitikimai, diskusijos, sudarytos darbo grupės, siekiant vienintelio tikslo, – tinkamai pasirengti mūsų visų pergalės prieš sovietų agresiją 30-čiui. Taip po beveik dviejų metų darbo buvo parengti pradžioje LRS nutarimų „Dėl 1990–1991 metų nepriklausomybės gynėjo vardo“ ir „Dėl laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso“ projektai. Po ilgų teisinių debatų su LRS Teisės departamentu šie nutarimai buvo perkonstruoti į įstatymų projektus („Lietuvos Respublikos 1990–1991 metų nepriklausomybės gynėjo vardo įstatymo“ projektas Nr. XIIIP-5232 ir „Lietuvos respublikos laisvės gynėjo-kario savanorio teisinio statuso įstatymo“ projektas Nr. XIIIP-4967). Šį faktą patvirtina savo atvirame laiške „Apie tai, kas vyksta viešojoje erdvėje prieš mūsų Pergalės ir Kario priesaikų 30-metį“ Seimui Aukščiausios Tarybos gynėjas Antanas Kliunka: „<...>Su A. Gumuliausko, kuris yra mano bendražygis nuo Sąjūdžio laikų, vadovaujama komisija šio įstatymo projektą derinome dvejus metus<...>“.
Beje, buvo leista šiuos dokumentus pateikti Seimo plenarinių posėdžių salėje. Tolimesnė šių teisinių aktų svarstymo eiga buvo perduota Kultūros komitetui bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Pastaroji 2020 m. spalio 14 d. pateikė išvadą: <...>iš esmės pritarti projektui XIIIP-5232 ir<...>projektui XIIIP-4967 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus<...>“. Na, po to vyko rinkimai, valdžios pasikeitimai. Net ir po tokių perturbacijų suspėti iki trisdešimtmečio dar buvo „sočiai“ laiko. Bet kas atsitiko?
2020 m. gruodžio 2 d. į posėdį susirinkęs naujasis Kultūros komitetas vienbalsiai nusprendė: „<...>grąžinti iniciatoriams tobulinti<...>“ abu įstatymo projektus. Nepateikta nei vieno komiteto nario atskira nuomonė. Suprantama, kad minėti teisės dokumentai gal ir nėra idealūs, bet niekas neatėmė iš komitetų narių teisės juos tobulinti. Juolab, kad šiame komitete vienbalsiai balsavo keli Seimo nariai, kurie ankstesnėje kadencijoje pritarė tiems įstatymų projektams. Žodžiu Nepriklausomybės gynėjams pasiūlyta dar palaukti (pasirodo 30 metų laukimui nėra riba).
Panaši istorija ir su nedarbo diena. Dar 2020 m. kovo 31 d. kartu su kolega akademiku Eugenijumi Jovaiša užregistravome nutarimo projektą XIIIP-4681 „Dėl 2021 m. sausio 13 d. paskelbimo nedarbo diena“, kuriame siūlyta TIK 2021 m. sausio 13 d. paskelbti nedarbo diena. Beje, jis taip pat sėkmingai buvo pateiktas Seimo posėdyje. Tačiau po ilgos diskusijos su LRS Teisės departamentu bei Teisės ir teisėtvarkos komitetu nuspręsta nutarimą pertvarkyti į įstatymą. Tad 2020 m. birželio 11 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vardu užregistravau „Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektą Nr. XIIIP-4976 ir „Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 123 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektą Nr. XIIIP-4975, kurie skelbė sausio 13-ąją nedarbo diena. Seimo salėje šiems teisės dokumentams pasipriešinimas buvo didesnis, bet vis tiek jie „praėjo“ pateikimo stadiją. Priešininkų argumentai šabloniški – per daug Lietuvoje nedarbo dienų, trukdžiai verslui, kuri nedarbo diena taps darbo diena ir t.t.. Esu giliai įsitikinęs, kad be Sausio 13-osios neturėtume nei tokio verslo, nei daug kitų, šiandien savaime suprantamų dalykų. Vartotojiškoji visuomenė gali triumfuoti. Svarstymui įstatymai atiduoti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Įstatymų ten ir reikia ieškoti.
Na, o ką šiandien tokios iškilios datos išvakarėse siūlo naujoji dauguma. Rezoliuciją! Seimo statuto 182 straipsnis skelbia, kad „<…>Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu<...>“. Na, dokumento pavadinimas atitinka temą – „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Tačiau dėmesio Laisvės gynėjams tekste mažoka. Čia Sovietų Sąjunga ar Rusija minimos net 15 kartų, o Laisvės gynėjai – tik 6. Be to, dokumente, mano galva, yra rimtų klaidų. Sausio 13-ąją istorinę pergalę, anot dokumento autorių, laimėjo ne Lietuva (kaip koks geografinis subjektas), bet LIETUVOS VALSTYBĖ. Aš jau nekalbu apie Konstitucinio teismo išaiškinimo ignoravimą. Na, o rezoliucijos pabaigą vainikuoja jau nuvalkiota tapusi frazė: „<...>tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena<...>“. Manau, kad nuo visiško fiasko valdančiąją daugumą išgelbėjo ir karantinas.
Beje, buvo leista šiuos dokumentus pateikti Seimo plenarinių posėdžių salėje. Tolimesnė šių teisinių aktų svarstymo eiga buvo perduota Kultūros komitetui bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Pastaroji 2020 m. spalio 14 d. pateikė išvadą: <...>iš esmės pritarti projektui XIIIP-5232 ir<...>projektui XIIIP-4967 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus<...>“. Na, po to vyko rinkimai, valdžios pasikeitimai. Net ir po tokių perturbacijų suspėti iki trisdešimtmečio dar buvo „sočiai“ laiko. Bet kas atsitiko?
2020 m. gruodžio 2 d. į posėdį susirinkęs naujasis Kultūros komitetas vienbalsiai nusprendė: „<...>grąžinti iniciatoriams tobulinti<...>“ abu įstatymo projektus. Nepateikta nei vieno komiteto nario atskira nuomonė. Suprantama, kad minėti teisės dokumentai gal ir nėra idealūs, bet niekas neatėmė iš komitetų narių teisės juos tobulinti. Juolab, kad šiame komitete vienbalsiai balsavo keli Seimo nariai, kurie ankstesnėje kadencijoje pritarė tiems įstatymų projektams. Žodžiu Nepriklausomybės gynėjams pasiūlyta dar palaukti (pasirodo 30 metų laukimui nėra riba).
Panaši istorija ir su nedarbo diena. Dar 2020 m. kovo 31 d. kartu su kolega akademiku Eugenijumi Jovaiša užregistravome nutarimo projektą XIIIP-4681 „Dėl 2021 m. sausio 13 d. paskelbimo nedarbo diena“, kuriame siūlyta TIK 2021 m. sausio 13 d. paskelbti nedarbo diena. Beje, jis taip pat sėkmingai buvo pateiktas Seimo posėdyje. Tačiau po ilgos diskusijos su LRS Teisės departamentu bei Teisės ir teisėtvarkos komitetu nuspręsta nutarimą pertvarkyti į įstatymą. Tad 2020 m. birželio 11 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vardu užregistravau „Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektą Nr. XIIIP-4976 ir „Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 123 straipsnio pakeitimo įstatymo“ projektą Nr. XIIIP-4975, kurie skelbė sausio 13-ąją nedarbo diena. Seimo salėje šiems teisės dokumentams pasipriešinimas buvo didesnis, bet vis tiek jie „praėjo“ pateikimo stadiją. Priešininkų argumentai šabloniški – per daug Lietuvoje nedarbo dienų, trukdžiai verslui, kuri nedarbo diena taps darbo diena ir t.t.. Esu giliai įsitikinęs, kad be Sausio 13-osios neturėtume nei tokio verslo, nei daug kitų, šiandien savaime suprantamų dalykų. Vartotojiškoji visuomenė gali triumfuoti. Svarstymui įstatymai atiduoti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Įstatymų ten ir reikia ieškoti.
Na, o ką šiandien tokios iškilios datos išvakarėse siūlo naujoji dauguma. Rezoliuciją! Seimo statuto 182 straipsnis skelbia, kad „<…>Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu<...>“. Na, dokumento pavadinimas atitinka temą – „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“. Tačiau dėmesio Laisvės gynėjams tekste mažoka. Čia Sovietų Sąjunga ar Rusija minimos net 15 kartų, o Laisvės gynėjai – tik 6. Be to, dokumente, mano galva, yra rimtų klaidų. Sausio 13-ąją istorinę pergalę, anot dokumento autorių, laimėjo ne Lietuva (kaip koks geografinis subjektas), bet LIETUVOS VALSTYBĖ. Aš jau nekalbu apie Konstitucinio teismo išaiškinimo ignoravimą. Na, o rezoliucijos pabaigą vainikuoja jau nuvalkiota tapusi frazė: „<...>tikslinga Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena<...>“. Manau, kad nuo visiško fiasko valdančiąją daugumą išgelbėjo ir karantinas.
RSS Feed
