|
|
|
Valstybės žlugimas neprasideda nuo tankų pasienyje ar karo židinių kaimynystėje. Jis prasideda tyliai – kai valdantieji nustoja galvoti toliau nei iki artimiausių rinkimų. Kai nebelieka idėjų, kurios vestų naciją. Kai politinė kalba tampa buitinė, o valstybės likimas – atsitiktinis. Šiandien Lietuvos politinė mintis nebekuria ateities. Ji gyvena diena. Ir tai – mirtina klaida.
Daugiau : Valstybė be vizijos: žlugsime ar išliksime?
0 Comments
Ankstesniuose ciklo pasakojimuose apžvelgėme, kaip mūsų dienų Lietuvos Kariuomenės simbolikoje ir pavadinimuose vietą atrado senesnių amžių Lietuvos istorija: baltų gentys, didieji kunigaikščiai, Abiejų Tautų Respublikos karininkai ir t.t. Trečiojoje pasakojimo dalyje pasižiūrėkime, kaip Kariuomenėje atmenama XX a. Lietuvos istorija: Nepriklausomybės kovų didvyriai, laisvos Lietuvos karininkai ir partizanai.
Istoriniai pavadinimai ir simboliai Lietuvos Kariuomenėje (III dalis) 2025 m. spalio 27 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko 2-oji tarptautinė E. Konovaleco konferencija „Hibridinio karo pavojus. Ukrainos patirtis Lietuvai“, kurią organizavo VšĮ „Ukrainos namai“ kartu su partneriais: Ukrainos ambasada Lietuvoje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Ukrainos Nacionaliniu istorijos muziejumi, Ukrainos Nacionaliniu universitetu „Lvivska politechnika“ bei Eugeno Konovaleco paramos ir labdaros fondu.
Įvyko tarptautinė E. Konovaleco konferencija „Hibridinio karo pavojus. Ukrainos patirtis Lietuvai“ Vėlinės – rimties, susikaupimo, mirusiųjų atminimo diena. Bet ar žinojote, kad lyginant su kitais mėnesiais, atliekų kapinėse kiekis šiomis dienomis stipriai išauga? Norint sumažinti jų kiekį, tvarkant kapus reikėtų atsigręžti į aplinkai kuo palankesnius sprendimus. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjų susidomėjimas šiai šventei skirtomis prekėmis nuosekliai auga visą spalį, tačiau daugiausia gėlių ir žvakių parduodama paskutinę mėnesio savaitę. Ji priduria, kad šią atmintiną dieną galima ne tik gražiai, bet ir atsakingai, vadovaujantis keliais paprastais, tvarumą skatinančiais patarimais.
5 patarimai tvaresnėms Vėlinėms Įregistravus referendumo iniciatyvą dėl konstitucinės apsaugos teisei atsiskaityti grynaisiais pinigais, tuo pačiu prasminga vykdyti ir kitą referendumo iniciatyvą. Kad kitą kartą referendumo inicijavimui nebereikėtų rinkti tam pritariančių 300 tūkst. piliečių parašų.
Todėl š. m. spalio 27 d. VRK pateiktas prašymas įregistruoti referendumo iniciatyvą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo. Daugiau : Z. Vaišvila. Referendumas – ir mūsų įrankis Po praėjusią savaitę fiksuoto kontrabandinių balionų antplūdžio, trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas nusprendė iki lapkričio 30 d. uždaryti sieną su Baltarusija.
https://www.regionunaujienos.lt/menesiui-uzdaroma-siena.../ 2025 m. spalio 18 d. Kalnujų seniūnijos parke susirinkusios keturios kartos kalnujiškių atidengė atminimo paminklą Mokytojui, jaunųjų šaulių vadovui, 1940 m. vasarą organizavusiam ginkluotą „Šaulių bataliono“ pasipriešinimą prieš Lietuvos okupaciją – Jonui Survilai.
Daugiau : Paminklas Laisvei, Tautai ir tėvystei .Spalio 27-ąją, minint Žvalgų dieną ir 107-ąsias Lietuvos žvalgybos įkūrimo metines, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pristato naują skaitmeninį komiksą „Pasipriešinimo architektas”, pasakojantį apie vieną ryškiausių Lietuvos pasipriešinimo kovotojų – partizaną ir žvalgą Juozą Lukšą.
Daugiau : Žvalgų dieną – naujas istorinis komiksas apie pasipriešinimo legendą Juozą Lukšą Ketvirtadienio, spalio 23 d., vakarą du Rusijos kariniai orlaiviai: Su-30 ir Il-78 – apie 700 metrų įskrido į Lietuvos teritoriją ties Kybartais ir ten išbuvo maždaug 18 sekundžių. Šį pažeidimą fiksavo Lietuvos kariuomenė, buvo pakelti Ispanijos „Eurofighter“ tipo naikintuvai.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę ir atkuriant ginkluotąsias pajėgas, pirmuosius keletą metų nebuvo daug dėmesio skiriama istoriniams pavadinimams. Buvo svarbesnių reikalų už nuorodas į Lietuvos istoriją: išlydėti lauk okupacinę Rusijos kariuomenę; pakloti pagrindus naujai kariuomenei; gauti ginklų, šaudmenų, technikos ir kitų dalykų; sukurti personalo rengimo sistemą; sudaryti teisinę bazę ir daug visko. Reikalų buvo pilna. Istorinėmis nuorodomis ir tradicijomis buvo užsiimta kiek vėliau..
Daugiau ; Istoriniai pavadinimai ir simboliai Lietuvos Kariuomenėje (II dalis) Išleista knyga „Lietuviai tarpukariu Lenkijos kalėjimuose“: pamiršta okupacijos istorijos pusė24/10/2025 G. Šapokos sudarytas leidinys atskleidžia lietuvių politinių kalinių likimus tarpukario Lenkijoje.
Sovietmečiu daug kalbėjome apie lietuvius, kalėjusius Vokietijos kalėjimuose ir sovietiniuose lageriuose. Tačiau iki šiol beveik nieko nežinojome apie lietuvius, tarpukariu įkalintus Lenkijos kalėjimuose – už lietuvybės puoselėjimą, už gimtosios kalbos mokymą, už tautinį sąmoningumą. Daugiau :šleista knyga „Lietuviai tarpukariu Lenkijos kalėjimuose“: pamiršta okupacijos istorijos pusė .Laisvės premijų komisija atrinko ir siūlo Seimui Laisvės premiją skirti Lietuvos Sąjūdžio savanoriui, Nepriklausomybės ir Laisvės idėjos puoselėtojui, Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. vieninteliam išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Evangelikų reformatų bažnyčios dvasininkui Tomui Šernui
Nuo 2011 m. Seimas, siekdamas įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį puoselėjant Nepriklausomybės ir Laisvės idėjas, ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, kasmet sausio 13 –ąją teikia Laisvės Premiją. Seimo Laisvės premijų komisija, įvertinusi gautas kandidatūras, atrinko ir siūlys Seimui Laisvės premiją skirti Tomui Šernui..  Prieš 37 m. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas.
Tai buvo pirmieji, neoficialūs, tačiau demokratiniams prilygintini rinkimai okupuotoje Lietuvoje. Sąjūdžio rėmimo grupių atstovai rajonuose rinko suvažiavimo delegatus ir Sąjūdžio Seimo narius. Į suvažiavimą atvyko 1 021 delegatas ir apie 4 000 svečių. Visą suvažiavimo darbą tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija ir radijas, taip dalyviais galėjo pasijusti visa Lietuva. Suvažiavime dirbo per 400 korespondentų iš 17 šalių. Vytauto Didžiojo karo muziejaus kuriamas Lietuvos laisvės kovų pažinimo centras pristato naują edukacinių ekskursijų ciklą, kviečiantį pažinti sovietmečio laikotarpį ir jo palikimą šiuolaikinėje Lietuvoje. Šios ekskursijos leidžia prisiminti ir suprasti laiką, kai laisvė buvo suvaržyta, o tiesa – slepiama tarp šnabždesių..
Daugiau : Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia į kelionę po laikus, į kuriuos geriau negrįžti Lietuvoje šiandien dažnai atrodo, kad trūksta ne idėjų, o išminties – gebėjimo spręsti klausimus remiantis patirtimi, vertybėmis ir atsakomybe.
Politikoje daug triukšmo, lozungų ir skubotų sprendimų, bet mažai ilgalaikės vizijos ar pagarbos patirtimi grindžiamoms nuostatoms. Žmonės pavargsta nuo retorikos ir praranda pasitikėjimą valdžia, kuri dažnai labiau atskaitinga reitingams ar Briuseliui nei savo piliečiams. Daugiau : Ar girdime senolių pamokas? Dar prieš tris metus, o ir vėliau rašėme, jog ZAPAD metu, galimai Rusijos diversinių grupių treniravimas veikti prie Baltijos šalių sienų vyko ne veltui. Kai atkreipėme į tai atsakingų politikų dėmesį, mums buvo atsakyta, kad jokios žvalgybinės informacijos apie rusų diversantus ir jų ketinamas rengti diversijas nėra.
Daugiau :A. Navys, M. Sėjūnas. Ką reiškia Kremliaus provokacijos prie NATO sienų Nuotraukoje užfiksuota išskirtinė Birutiečių istorijos akimirka – gyvavimo dešimtmečio minėjimas Valstybės teatre Kaune. Tą vakarą, 1935 m. kovo 4 d., į renginį susirinko ne tik draugijos narės, bet ir ryškūs svečiai: plk. Stasys Raštikis (1896-1985), Birutiečių garbės pirmininkė Sofija Smetonienė (1885-1968), pirmininkė Sofija Oželienė (1900–1994), vyriausiasis Lietuvos Kariuomenės kapelionas Vladas Mironas (1880-1953), Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis (1882-1939). Tokia aukštų svečių gausa liudija valstybės vadovų ir Lietuvos Kariuomenės pagarbą draugijai ir institucinį pripažinimą.
Daugiau : Karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Birutiečių draugijos dešimtmečio minėjimo akimirka 2025-ieji – birutiečių metai. 1925 m. įkurta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija šiemet švenčia gyvavimo šimtmetį. .
Skaityti toliau Mokytojas, istorikas ir šaulys dr. Mindaugas Nefas atskleidžia, kodėl lietuvių santykis su savo valstybe skiriasi nuo suomių ir kaip tai veikia šiuolaikinį požiūrį į gynybą. M. Nefas dalijasi įžvalgomis apie būtinybę keisti visuomenės mąstymą apie karinę tarnybą, lankstumo gynybos sistemoje svarbą, lyderystės vaidmenį ugdant pilietinį pasipriešinimą ir atskleidžia, kodėl istorijos žinojimas tampa vaistu nuo nerimo.
Istorinės atminties pamokos. Daugiau : Istorikas M. Nefas apie visuotinę gynybą: būtina pertvarkyti požiūrį į pasipriešinimą .Karybos simbolikoje ir identitete istorinės šaknys – kertinis dalykas. Tai ne tik pavadinimas ir istorinis kontekstas, iš kurio sūnūs ir dukros stiprybės semiasi, bet ir simbolika, tradicijos, folkloras ir t.t. To praktiškai nebuvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kariuomenėje, kur pulkai ir kiti vienetai dažniau vadinti numeriai, pagal tipą ir priklausomybę. Lietuvos didžiojo maršalkos vengriškas pulkas, Jo Šviesybės Karalaičio Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės Dragūnų pulkas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio lengvųjų pėstininkų 3-asis batalionas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono janyčarų vėliava ir t.t.
Daugiau : Istoriniai pavadinimai ir simboliai 1918-1940 m. Lietuvos Kariuomenėje (I) Jau devyniolikti metai, kai LR Seimo nutarimu spalio 16 d. įtraukta į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbta Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, tačiau visuomenėje šiai datai paminėti vis dar skiriama mažokai dėmesio.
Daugiau : Minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą Artėjant Laisvės gynėjų dienos 35-osioms metinėms, Kultūros ministerija skelbia varžytuves ir kviečia teikti istorinės atminties išsaugojimo sumanymas įgyvendinančių projektų paraiškas. Organizacijos kviečiamos siūlyti sumanymus, kurie prasmingai įprasmintų ir aktualizuotų Sausio 13-osios įvykius. Paraiškos priimamos iki 2025 m. spalio 24 d.
Daugiau : Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Sausio 13-osios minėjimo projektams Šią didelę apžvalgą ir analizę pasufleravo serija įvykių ir LSDP bei Vyriausybės reakcija į juos arba tiksliau – reakcijos nebuvimas.
Pirmas. Nors Seimo rinkimus laimėjo socialdemokratai, prezidentas į Vyriausybę pasiskyrė net tris svarbius ministrus: užsienio reikalų – Kęstutį Budrį, krašto apsaugos – Dovilę Šakalienę ir energetikos – Žygimantą Vaičiūną. Aš išdėsčiau savo pastebėjimus ir žmonės iš artimiausios premjerės Ingos Ruginienė aplinkos man pripažino, kad šie ministrai dirba praktiškai autonomiškai. Daugiau : Nulaužta socialdemokratų rožė Maždaug nuo XVI a. lietuviai ir lenkai labiau sąveikavo, jų tarpusavio ryšiai intensyvėjo. Ryškėjo nuomonių skirtumai, ryškėjo nesutarimai, kurių aptarimas ir šališkos interpretacijos, net tautinių aistrų kurstymas, tampa pelningu šaltiniu. Susiformavo nuostata, kad Lietuvoje antilietuviškumas gali būti pelningas. Radosi žmonių, kurie įrodinėjo, nebūtus dalykus, sakysime, kad lietuviai skriaudžia Lietuvos lenkus, kurie diskriminuojami ir pan. Atsirado, kas patikėjo pramanais, kurie triukšmautojams davė pelną. Gailėdami neva skriaudžiamų tautiečių, juos parėmė ir Lenkija. Nesvarbu, kad panašiais melagingais teiginiais nutolstama nuo realybės, nesiskaitoma su tiesa, o svarbu, kad iš lietuvių–lenkų priešininkų kurstomos nesantaikos galima krautis sau politinį kapitalą, turintį ir moralinę, ir materialinę išraišką.
Daugiau : .. Pasipelnymo šaltinis .Kai kuriems parlamentarams reiškiant susirūpinimą dėl neaiškios Lietuvos ir Ukrainos vėliavų iškėlimo tvarkos, Seimo valdyba nutarė kreiptis į Vyriausybę, ragindama pateikti tai reglamentuojantį įstatymo projektą. Parlamento vadovybės teigimu, plenarinėje parlamento posėdžių salėje esantį Ukrainos vėliava čia ir toliau išliks, bet ateityje tai planuojama nustatyti įstatymu
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vegelei-kilo-klausimas-ar-ukrainos-veliavos-kabinimas-seime-nepriestarauja-istatymui-120158577 |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
December 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
