Daugiau :Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijai – 100
|
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugija šiais metais švenčia savo gyvavimo šimtmetį. Draugijos ištakos siekia jauną Lietuvos Respubliką – 1922-uosius, tada gen. ltn. Vlado Nagevičiaus rūpesčiu ir iniciatyva buvo įkurtas Moterų komitetas kariams, ligoniams ir neįgaliesiems globoti. Šio komiteto pagrindu 1925 m. kovo 25 d. buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija. 1935 m., švęsdama didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias mirties metines, draugija pasivadino jos vardu.
Daugiau :Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijai – 100
0 Comments
Raimundas Kaminskas. „Atminties jurginų, akrostichų tęstinumo ir smuiko garsų popietė“ Vilniuje27/9/2025 2025 m. rugsėjo 18 d. Liuteronų sode Vilniuje prie J. F. Niškovskio koplyčios mauzoliejaus vyko „Atminties jurginų, akrostichų tęstinumo ir smuiko garsų popietė“, kurią organizavo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija kartu su partneriais: Lietuvos muzikų sąjunga, Vilniaus medicinos draugija, Vilniaus universiteto Botanikos sodu bei Vilniaus M. Mažvydo progimnazija.
Daugiau : „Atminties jurginų, akrostichų tęstinumo ir smuiko garsų popietė“ Vilniuje 2024 m. gruodžio 20 d. kreipėmės į Seimo frakcijas dėl laikinosios Seimo komisijos sudarymo dėl VRK veiklos, organizuojant ir vykdant 2024 m. rinkimus, ištyrimo.
.Negavus frakcijų atsakymų, kreiptasi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuris paskelbė negavęs siūlymų, o 2025 kovo 14 d. – į visus Seimo narius. Į Seimo narius kreiptasi dar kartą, prieš Seimui balsuojant dėl VRK narių. Tyla. Tik Ignas Vėgėlė atsakė, kad medžiaga naudinga ruošiant Rinkimų kodekso pataisas. Daugiau : i Kodėl nekeičiamas Rinkimų kodeksas? Visuomeninė taryba prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos rinkosi į pirmąjį šią kadenciją posėdį. Pagrindinis klausimas – Visuomeninės tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimai.
Daugiau : Visuomeninė taryba prie Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos rinkosi į pirmą posėdį Lietuvą tebedrebinant R. Javtoko „skandalui” ir vis nesibaigiant „antisemitiniam” R. Žemaitaičio procesui, pasvarstykime, kas tarp jų bendro ir kur slypi visos šitos naujosios tendencijos šaknys.
Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į neadekvačiai neproporcingą reakciją į jų „nusikaltimus”. Nepaisant Javtoko atsiprašymų ir atsistatydinimų, kaltintojai nerimsta, siekdami, matyt, jį visiškai sutrypti su žemėmis, sunaikinti ne tik moraliai, bet ir socialiai. Panašiai ir Žemaitaičio atveju – čia jau apkaltinamas ne tik jis, bet ir visa jo įkurta partija, in corpore, be jokių įrodymų, paskelbta „antisemitine“, „antiukrainietiška“ ir net „antivalstybine“ o jos iškeltiems kandidatams net neleidžiama užimti pareigų, kurias jie turėtų užimti, jeigu būtų laikomasi demokratinio proceso abėcėlės. Žiauriai ironiška, kad didieji kovotojai su kolektyviniu „Nemuno aušros“ „antisemitizmu“ pamiršta, kad kolektyvinę kaltę itin mėgo taikyti tie patys naciai ar bolševikai, žudę ištisas visuomenės grupes vien dėl priklausymo tam tikrai prigimtinei ar socialinei kategorijai. Daugiau : Nusikaltimas ir bausmė. Neomarksistiškai Po Vasario 16 d. Nepriklausomybę reikėjo ginti ir ginklu rankose. Jaunai Lietuvos valstybei teko kovoti su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. Nepriklausomybės kovų dalyviai paliko savo atsiminimus, užrašus apie kovos eigą, buitį ir praradimus.
Daugiau : Nepriklausomybės kovų epizodas Trakuose Antano Maceinos skaitymai: auklėjimo, Tautos ir Tėvynės sampratos šiandieninėje visuomenėje18/9/2025 2025-09-16 Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios parapijos salėje po šv. Mišių vyko Antano Maceinos skaitymai: auklėjimo, Tautos ir Tėvynės sampratos šiandieninėje visuomenėje. Visuomenininkas, sociologas dr. Raimundas Kaminskas skaitė ištraukas iš Antano Maceino knygos „Tautinis auklėjimas“.
Daugiau : Antano Maceinos skaitymai: auklėjimo, Tautos ir Tėvynės sampratos šiandieninėje visuomenėje Gal ponas Edmundas Jakilaitis pagaliau supras, kad jo elgesys, jo vedamose laidose yra ne tik etikos, bet ir teisinis klausimas?
Šlykštu buvo žiūrėti, kaip jis elgėsi su premjere Inga Ruginiene, imdamas interviu. Tas žmogelis yra pramušęs visus etikos dugnus. Donaldas Trumpas paskelbė nerimą keliančią žinutę, reaguodamas į NATO narių veiksmus numušus Rusijos bepiločius orlaivius, naktį pažeidusius Lenkijos oro erdvę.
„Kas nutiko, kad Rusija dronais pažeidžia Lenkijos oro erdvę?“ – trečiadienį retoriškai klausė jis savo platformoje Truth Social. – „Štai mes einame!“ Daugiau : D. Trampas apie Rusijos dronus Lenkijoje: Tai priartina Europą prie karo Prasidėjus naujiems mokslo metams, mokytis kviečiami ne tik moksleiviai ar studentai, bet ir suaugusieji. Krašto apsaugos ministerija kviečia registruotis į rugsėjo mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje vyksiančius nemokamus pilietinio pasipriešinimo ir atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymus ir įgyti šiems neramiems laikams reikalingų žinių.
Daugiau : Kviečia visuomenę: rugsėjis – puikus metas įgyti neramiems laikams reikalingų žinių 2025 m. rugsėjo 10 d. naktį Lenkijos oro erdvė buvo pažeista Rusijos paleistų bepiločių orlaivių. Į šalies teritoriją įskriejo apie aštuonis Irane pagamintus „Shahed“ tipo dronus. Tai pirmasis atvejis nuo karo Ukrainoje pradžios, kai NATO narė buvo priversta tiesiogiai numušti priešų bepiločius savo erdvėje.
Daugiau : Užpulta Lenkija: NATO oro erdvė pirmąkart tapo tiesioginiu taikiniu Organizuojamas aktyviai besireiškiančių vienos politinės krypties pusėje žurnalistų koncentrato, per politikų užtikrintus viešos erdvės kanalus, kuriuose laisvai reiškiamas! tik vienai politinei jėgai priimtina linkme. Ar tai būtų įvykių vertinimas, ar mitingų organizavimas.
Nuo 2014 metų prasidėjęs konservatorių ir jų sąjungininkų vykdomas Lietuvos viešosios erdvės „užgrobimas“ vienos politinės partijos palankumui konstruoti, šiandien yra virtęs ne tik palankumui, bet jau ir masiškoms politinėms akcijoms rengti. Lietuvos viešojoje erdvėje dominuojant milžinei LRT, šiuo metu esmingai veikia tik vienas kolektyvinis politinis požiūris, o kiti nors ir bando, bet neturi galimybės prasimušti, ypač „valstietiškasis“ ar socialdemokratinis. Daugiau : Apie gėdingą „Gėdos“ mitingo pusę Rugpjūčio 10-11 d. būrelis Panevėžio žygeivių ir jų bendraminčių keliavo „Simono Daukanto taku“. Negaliu išskirti nei vienos vietos, jos visos svarbios. Džiaugiuosi kiekvienu keliavusiu žmogumi, nes kiekvienas įnešė savo įnašą nuoširdžiai.
Daugiau : Bandyta pakartoti žygeivių keliavimą „Simono Daukanto taku“ R. Vanagas rašo apie šiandienos Lietuvos visuomenės neadekvatumą, autoritetų niekinimą ir vertybių nykimą. Autorius kviečia prisiminti Vaižganto dvasią – sąžiningą,.
. Skaityti toliau .Indijoje, Goa valstijoje, iškilmingai paminėtos pirmojo lietuvio – misionieriaus Andriaus Rudaminos – atvykimo į Indiją 400-osios metinės. Ta proga Senojoje Goa, A. Rudaminos laikus menančioje Se katedroje atidengta tautodailininko Juozo Kalinausko drožta ąžuolinė A. Rudaminos skulptūra, o Krikščioniškojo meno muziejuje pristatyta kartu su Vilniaus dailės akademija išleista iliustracijų knyga „Rudamina. Pirmasis lietuvis Indijoje“ (autoriai Laimonas Talat-Kelpša ir Elzė Milašiūtė) ir surengta Lietuvos ambasadorės Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paskaita apie Lietuvos ir Indijos krikščioniškojo meno ir simbolių paraleles.
Daugiau ; Indijoje paminėtos pirmojo lietuvio atvykimo 400-osios metinės Dim. plk. Arūnas Dudavičius- nenuilstantis karys savanoris, triūsiantis Tėvynės ir tarnaujančių, atsargos, dimisijos karių labui.
Jis yra nepamainomas patriotinių renginių organizatorius. Jo iniciatyva ir pastangomis KAM tęsia karių, valstybės pareigūnų, prisidėjusių prie greitesnio Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, apdovanojimą proginiu Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos ženklu. Šiandien, rugpjūčio 30 d. toks renginys vyko Lietuvos karo akademijos ramovėje. Bendražygi, vade, pulkininke Arūnai, ačiū! Dim. vyresn. serž. Gediminas Juškevičius |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
January 2026
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
