|
|
|
Šįkart nuodugniai išnagrinėsime socialinį ir politinį fenomeną. Pastaraisiais mėnesiais ir dienomis jis tiesiog bado akis ir drasko ausis, bet vieni, propagandos užbelstomis smegenimis, nebesuvokia, ką mato, girdi ir kur dalyvauja, o kiti supranta, bet vengdami galimų nemalonumų, apsimeta, kad nieko nemato ir tyli.
Daugiau : Vilniaus užingridų burbulo radikalizacja
0 Comments
Pirmasis žinomas 1918-1940 m. Lietuvos kariuomenės sunkvežimis – 1919 m. birželį nupirktas 18 AG „Fiat“. Tą pačią vasarą nupirkti dar keli šveicariški „Arbenz“. Priėmimo akte nurodyta (kalba netaisyta): „mašinos padyrbtos iš neatatinkančios medžiagos ir tokių būdū tarnauti ylga laika ne gales“.
Daugiau : 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenės sunkvežimiai 96-erių Viktoras Rainys – vienas iš tų tyliai tvirtų žmonių, kurių gyvenimo istorija tilptų ne į vieną knygą. Jo pasakojimas – tai ne tik liudijimas apie sovietinę priespaudą, tremtį, netektis, bet ir apie fizinę, emocinę bei psichologinę stiprybę, šeimos ryšį, žmogaus orumą ir gebėjimą atlaikyti, kas dažnam šiuolaikiniam žmogui atrodo neįmanoma. Augęs gražiame Dzūkijos kaime Dusmenėliuose, jis su šeima patyrė tai, kas daugeliui mūsų sunkiai įsivaizduojama – brutaliai nutrauktą ramų gyvenimą, tremtį į atšiaurųjį Sibirą ir daugeliui metų prarastos tėvynės ilgesį.
Daugiau : Tremtinio Viktoro istorija: kaip išgyventi tai, ko neįmanoma pamiršti Nuo rugpjūčio 22 dienos, 15.30 val., Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos partizanų batuose…“, kurios pagrindiniais pasakotojais tapo avalynė ir nuotraukos. Įprasti daiktai – nepaprastos istorijos.
Daugiau : Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos partizanų batuose…“ Šiaulių rajone, Naisiuose, vykstančio festivalio metu atidengta poetui Justinui Marcinkevičiui skirta skulptūra.
Kaip teigia Naisių bendruomenės pirmininkė Rita Žukauskienė, tai neeilinis poeto įprasminimas miestelyje. Daugiau : Naisiuose atidengta poetui Justinui Marcinkevičiui skirta skulptūra Prieš 32 metus Lietuvos teritoriją paliko okupacinė kariuomenė. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. iš Lietuvos Respublikos išriedėjo paskutinis ešelonas ir išvežė Sovietų Sąjungos kariuomenę, pernakt virtusią į Rusijos. Po penkiasdešimties metų okupacijos Lietuvos gyventojai galėjo lengviau atsikvėpti ir kurti valstybę be purvinais pirštais baksnojančių okupantų. Greitas Lietuvoje užsibuvusių okupantų išsinešdinimas – didelis Lietuvos valstybės laimėjimas ir gebėjimas pasinaudoti trumpu laikotarpiu, kai Rusiją buvo galima laikyti bent kiek normalia valstybe. Turime ką švęsti!
Daugiau : Paskutinę vasaros dieną – tradicinis renginys „Visi kaip vienas į laisvės dieną!”! J. D. Vance‘as: JAV stengiasi „suplanuoti“ D. Trumpo, V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą16/8/2025 Jungtinės Valstijos stengiasi „suplanuoti“ Donaldo Trumpo susitikimą su jo kolegomis iš Rusijos ir Ukrainos, sekmadienį pasakė viceprezidentas J. D. Vance‘as, Ukrainos sąjungininkėms Europoje siekiant, kad Kyjivas dalyvautų šią savaitę Aliaskoje įvyksiančiame JAV ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime.
Daugiau : J. D. Vance‘as: JAV stengiasi „suplanuoti“ D. Trumpo, V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą Žolinė - viena gražiausių ir prasmingiausių vasaros švenčių, kai susijungia senosios lietuviškos tradicijos, gamtos dovanos ir paskutiniai spalvingi vasaros akordai. Tai metas, kai puoselėtas derlius pasiekia brandą, o žmonės skiria laiko padėkoti gamtai, taip pat susiburti jos pašonėje. Jei dar neturite planų kaip paminėti šią šventę - kviečiame į vietą, kur persipina viskas: gamta, tradicijos, kultūra, pramogos ir, žinoma, viską supa milijonų žiedų jūra. Vasaros gėlių festivalis Pakruojo dvare kviečia nieko nepraleisti ir paminėti Žolinę prasmingai, spalvingai ir įsimintinai.
Daugiau : 10 idėjų, kaip praleisti Žolinę - nuo tradicijų iki vasaros gėlių jūros Šiandien, kai viešoji erdvė jau tiek įjautrinta ir alergizuota, kad bet kokia frazė, net nekaltas juokelis, gali sulaukti netikėtų nemalonių padarinių (antai moteris į fb dėl juoko įkėlė savo dukros, atsisakiusios valgyti jos iškeptus kotletus, „graudų“ pasiaiškinimo raštelį, kažkas paskundė, ir štai dabar jai jau tenka atsimušinėti nuo mūsų uoliųjų vaikų teisių…), tampa nesaugu rašyti ar dalintis praktiškai bet kuo. Pati neseniai sulaukiau keisto nepažįstamo vyriškio dėmesio, puolusio fb įkyriai teirautis, tai už kieno pinigus aš taip dažnai lakstau po užsienius, mat kėliau kelionių nuotraukas (matyt, teks to nebedaryti, nes net ir šis nekaltas užsiėmimas jau, pasirodo, kliūna…) ir pradėjusio atkakliai reikalauti parodyti savo pajamas, o, atsisakius apie tai kalbėti, užtikrintu tonu ėmusio kliedėti apie kažkokius neva mane gausiai remiančius fondus…
Daugiau : Juokiasi puodas… Finansų ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma prioritetiniam gynybos pajėgumų vystymui šiemet papildomai skirti 461 mln. eurų iš skolintų...
Skaityti toliauDetails Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija Smetoniene 1941 m. kovo 10 d. atvykę į Niujorką. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune Dr. Ingrida Jakubavičienė, istorijos žurnalas „Voruta”, Nr.4 (886) 2024 1940 m. birželio 15-oji, paskutinė A. Smetonos praleista diena Lietuvoje, verčia įsigilinti, kas lėmė jo sprendimą pasitraukti iš šalies. Žinome, kad nesulaukęs Vyriausybės narių ir kariuomenės...
Daugiau : Prezidento Antano Smetonos pasitraukimas iš Lietuvos ir emigracija į JAV Šiemetinis tradicinis tremtinių ir politinių kalinių sąskrydis Ariogaloje sulaukė išskirtinio visuomenės dėmesio – anot renginio stebėtojų, dalyvių skaičius pranoko daugelį vykusių ankstesniais metais renginių.
Atvyko žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių: tremties kelią išvaikščiojusieji ir jų vaikai, laisvės idealų ir kančios kainos už laisvę nepamiršusios šeimos, patriotiškai nusiteikęs jaunimas, istorinei atminčiai neabejingi piliečiai. Jie rinkosi paminėti praeitį, išreikšti nesumeluotą ištikimybę laisvės idėjai ir Tėvynei. Daugiau : Ariogala 2025: Tauta, neprisimenanti ir negerbianti savo praeities kančių, rizikuoja tapti bevalė ir be atminties 1925 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Laukagalių k. (dabar Anykščių r.) ūkininkų Uršulės ir Justino Keraičių šeimoje gimė Elena Keraitytė. Šeimoje augo penkeriais metais vyresnė sesuo Bronislava ir dvejais metais vyresnis brolis Stasys. Elena mokėsi Traupio pradinėje mokykloje, po to Panevėžio ekonomikos mokykloje, nuo 1946 m. Vilniaus prekybos technikume. Vėliau dirbo buhaltere, ekonomiste, Vilniaus prekybos technikumo dėstytoja.
Daugiau : Apie laisvės kovų dalyvę Eleną Keraitytę-Terleckienę, minint jos gimimo 100-etį 2025 m. liepos 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti referendumo iniciatyvos dėl Lietuvos Konstitucijos 127 straipsnio papildymo ketvirta dalimi: „Valstybė neapmokestina piliečio turto“ [1].
Daugiau : VRK ir teismų sprendimai žlugdo konstitucines tautos teises Liepos 31-ąją, Lietuva mini vieną skaudžiausių datų po atkurtos nepriklausomybės – 34-ąsias Medininkų žudynių metines. 1991 m. liepos 31 d. Rygos OMON smogikai brutaliai puolė Medininkų pasienio kontrolės postą ir nužudė septynis Lietuvos pareigūnus, budėjusius prie valstybės sienos. Ši diena yra ne tik gedulo, bet ir nepalaužiamos laisvės dvasios simbolis.
Daugiau : Minint 34-ąsias žudynių metines pagerbtas aukų Medininkuose atminimas |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
January 2026
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
