博客存档 - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Vilniuje įamžins Nepriklausomybės akto signatarus Kazimierą Motieką ir Aloyzą Sakalą

30/8/2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 pastato, o Aloyzui Sakalui – ant P. Vileišio g. 12.
Įamžinimui bus naudojamas patvirtintas Vilniaus miesto tipinės atminimo lentos dizainas. Lenta įrengiama Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Daugiau : Vilniuje įamžins Nepriklausomybės akto signatarus Kazimierą Motieką ir Aloyzą Sakalą

Visuotinis NGS 2024-09-21 LKA Ramovėje

25/8/2024

Informacija dėl rengiamo Lietuvos karo akademijos ramovės salėje 12 val.(Šilo g. 5A, Vilnius) NGS visuotinio susirinkimo. Registracija nuo 11val.

P. S. Gautas tik toks trumpas pranešimas, be jokios darbotvarkės

Panevėžys mini 35-ąsias Baltijos kelio metines

23/8/2024

Šiandien Panevėžys drauge su visa šalimi mini jau 35-ąsias Baltijos kelio metines. Šią istorinę Baltijos šalims dieną Panevėžio kraštotyros muziejuje vyksta jau tradicija tapęs Baltijos kelio forumas-diskusija tema – „Demokratijos ir autokratijos priešprieša vakar ir šiandien“.

17 val. kino centre „Garsas“ buvo rodomas nemokamas dokumentinis filmas „Bučiuoju, Juozas“ (rež. Agnė Zalanskaitė, 2023).
Nuo 17 val. Senvagėje vyko senovinių automobilių žygio „Baltijos kelias 35 – istorinės technikos žygis“ dalyvių sutikimas ir automobilių paroda.
18 val. Laisvės aikštėje prie Panevėžio miesto savivaldybės sutikti tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyviai. Jie bėgs per Panevėžio miestą, atkartodami Baltijos kelio maršrutą. Tuo pačiu metu 18 val. Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje aukojamos šv. Mišios.

Panevėžyje – simbolinis ženklas Baltijos keliui atminti – „650 km laisvės“

21/8/2024

Panevėžyje, viename iš penkių Lietuvos miestų, per kurį driekėsi istorinė Baltijos kelio gyvoji grandinė, pastatytas simbolinis ženklas „650 km laisvės“. Baltijos kelio 35-mečiui sukurtas simbolis – geltonas rombo formos kelio ženklas iškilo ties J. Basanavičiaus ir Elektros gatvių sankirta esančioje žaliojoje zonoje. Mobilus ženklas kartu žymi istorinę miesto vietą ir kviečia susipažinti su Baltijos kelio istorija, nuskenavus ant rombo esantį QR kodą.

Daugiau : Panevėžyje – simbolinis ženklas Baltijos keliui atminti – „650 km laisvės“

Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas užsibrėžė nubėgti 678 kilometrų iš Vilniaus į Taliną

17/8/2024

Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas Rūdolfas Birnbaumas penktadienį pradėjo 678 kilometrų bėgimą iš Vilniaus į Taliną.
Aštuonias dienas truksiantis bėgimas prasidėjo nuo Gedimino pilies bokšto Vilniuje ir baigsis rugpjūčio 23-ąją – Baltijos kelio dieną – Talino senamiestyje.

Daugiau :Minint Baltijos kelio 35-metį, Latvijos bėgikas užsibrėžė nubėgti 678 kilometrų iš Vilniaus į Taliną

Audrius Butkevičius. Apie žydrąsias fėjas, kognityvinį disonansą, politikę Salomėją ir senų ožkų moralę

17/8/2024

Savaitgaliui, šeštadienį, parašiau į savo fb Salomėjos Nėries paminklo klausimu. Išdėsčiau, kad paminklas pastatytas ne poetei ir kad mokykla, ne poetės vardu pavadinta. Paaiškinau, kad tai sovietmečio duoklė Salomėjai Nėriai (S. Bačinskaitei-Bučienei) – politikei. Ir žinoma aš , susilaukiau visų įmanomų priekaištų ir puolimo. „Šalin rankas nuo poetės“! skambėjo leitmotyvu, „negriaukite, bet statykite“! „Salomėja nekalta, ji nieko negalėjo pakeisti, gal ji buvo šantažuojama…“, „ją tas ir tas laikė… tokia gimsta per šimtą metų viena“, „mes dainuojam: mūsų dienos kaip šventė…“ girdėjosi mekenant.

Daugiau ; https://www.pozicija.org/audrius-butkevicius-apie-zydrasias-fejas-kognityvini-disonansa-politike-salomeja-ir-senu-ozku-morale/?utm_source=mailpoet&utm_medium=email&utm_source_platform=mailpoet&utm_campaign=pozicijaorg-naujienlaiskis-2

Šauliškos stovyklos jaunimui nuo Lietuvos iki JAV

15/8/2024

Artėjant mokslo metams baigiasi ir šauliškų vasaros stovyklų sezonas, kuris šiais metais išsiskyrė ne tik rekordiniu dalyviu skaičiumi, užsieniečių gausa, bet ir perlipo Lietuvos sienas – Jungtinėse Amerikos Valstijose surengta pirmoji per visą istoriją šauliška stovykla lietuvių kilmės jaunuoliams.

Daugiau : Šauliškos stovyklos jaunimui nuo Lietuvos iki JAV

Antanas Smetona – Vladas Putvinskis – Lietuvos šaulių sąjunga

14/8/2024

Rugpjūčio 10 d. minimas mūsų kraštiečio Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150-ies metų jubiliejus.
A. Smetona, be kita ko, buvo ir pirmasis garbės šaulys, tad spausdiname Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidento Stasio Ignatavičiaus straipsnį apie A. Smetonos sąsajas su Lietuvos šaulių sąjunga ir jos įkūrėju Vladu Putvinskiu.
„Glaudi draugystė tarp Antano Smetonos ir senos Žemaitijos bajorų Pūtvių giminės (nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio laikų) ainio knygnešio V. Putvinskio užsimezgė 1900 metų vasarą. Tuomet V. Putvinskio Šilo Pavėžupio dvare kalbininkas Jonas Jablonskis rengė spaudai pirmąją lietuvių bendrinės kalbos gramatiką ir Motiejaus Valančiaus raštus.

Daugiau : Antanas Smetona – Vladas Putvinskis – Lietuvos šaulių sąjunga

Žuvusiajam už Lietuvos Laisvę Sausio 13-ąją, Kauno Karo muziejuje vietos neatsirado…

12/8/2024

Kaunas – daugeliui kauniečių gimtasis, visada mielas miestas, nors ir seniai seniai čia
nebegyvena. Studijos Vilniuje pasiglemžia ir laiko savo glėbyje. Tačiau, bet kokiai progai pasitaikius, lekiama, vykstama į Kauną. Juk Kaunas – Lietuvos širdis. Ar kas paneigs?
Kaune – tėvų ir artimųjų kapai Petrašiūnuose, pamėgtos vaikystės, jaunystės vietos, neretai ir kavos puodelis su tradicine spurga Laisvės alėjoje…

Daugiau :

Žuvusiajam už Lietuvos Laisvę Sausio 13-ąją, Kauno Karo muziejuje vietos neatsirado…

Genocido centro išvada: Nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis, jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas

9/8/2024

Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija 2024 m. vasario 28 d. svarstė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos prašymą įvertinti, ar atitinka Įstatymo nuostatas naujai kuriama Kazio Škirpos atminimo lenta ant Apeliacinio teismo pastato (Gedimino pr. 40, Vilniuje)
Dėl planuojamos įamžinti asmenybės – Kazio Škirpos atminimo lentos svarstymo metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), kad šis parengtų istorinę archyvinę pažymą apie Kazio Škirpos asmenybę ir veiklą.

Daugiau ; Genocido centro išvada: Nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis, jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas

Turime kuo didžiuotis: Baltijos kelias ne tik mums pralaužė ledus link laisvės, bet ir įkvėpė kitas tautas

6/8/2024

Prieš 35 metus vykęs Baltijos kelias yra ne tik mūsų laisvės simbolis, bet ir buvo įkvėpimas kitoms šalims kovoti už savo nepriklausomybę, organizuojant taikius mitingus, šimtus kilometrų žmonėms susijungiant rankomis. Štai keletas tautų, kurioms buvome pavyzdys ir kurios atkartojo mūsų Baltijos kelią savo šalyse.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/multimedija/baltijos-keliui-35/turime-kuo-didziuotis-baltijos-kelias-ne-tik-mums-pralauze-ledus-link-laisves-bet-ir-ikvepe-kitas-tautas-120038887

Ariogaloje – dainomis ir žodžiais apie nepalūžusią Lietuvą

6/8/2024

2024 m. rugpjūčio 3 d. Raseinių rajone, Ariogaloje, gražiame Dubysos slėnyje 34-ąjį kartą vyko tradicinis tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Į renginį suvažiavo įspūdingas būrys buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos laisvės kovų dalyvių iš visos Lietuvos.
Daugiau

Partizanų dainose – istorinės atminties liudijimai

3/8/2024

Paskutinį šių metų liepos šeštadienį Varėnos rajono Kasčiūnų kaime jautriausiomis melodijomis nuskambėjo partizaniškų dainų popietė „Partizanų dainos prie partizanų vadų bunkerio“.

Tai buvo ne tik patriotiškumo, bet ir pilietiškumo šventė. Visi žuvę už Lietuvos laisvę partizanai buvo pagerbti tylos minute, jų atminimui sugiedotas Lietuvos himnas. Dainininkų iš visos Lietuvos sudainuotas partizanų dainos buvo skirtos visiems, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvos laisvę.

Daugiau