Blog Archives - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

„Eteris už palankumą?“: sena istorija apie prezidentūrą vėl sprogdina viešąją erdvę

26/2/2026

Lietuvoje vėl atgyja sena, bet itin nepatogi istorija apie politikos ir žiniasklaidos santykius. Eligijus Masiulis savo prisiminimų knygoje teigia, kad 2014 m. prezidento rinkimų kontekste tuometinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė esą prašė jo tarpininkauti su Darius Mockus, kad LNK grupės žiniasklaida palankiau nušviestų jos veiklą.

Daugiau : „Eteris už palankumą?“: sena istorija apie prezidentūrą vėl sprogdina viešąją erdvę

Tiesos ir laisvės keliu – minint Balio Gajausko gimimo šimtmetį

24/2/2026

Vasario 24 d. minime Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko gimimo šimtmetį – ilgiausiai iš visų Lietuvos politinių kalinių, net 37-erius metus kalinto SSRS kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje.

Daugiau

Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties

24/2/2026

Partizanų vado Juozo Krikštaponio paminklo naikinimas pamina istorinį teisingumą
Tautos forumas reikalauja, kad Ukmergės raj. savivaldybė neignoruotų teismo sprendimo, nepamintų istorinio teisingumo ir nedelsiant atšauktų paminklinio akmens partizanų vadui Juozui Krikštaponiui iškėlimą iš centrinės Ukmergės aikštės.

Daugiau : Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties

Vytauto Didžiojo karo muziejaus gimtadienio proga – nauja dokumentika

24/2/2026

.2026 metais Vytauto Didžiojo karo muziejus švenčia 105-ąjį įkūrimo gimtadienį. Solidi sukaktis, žengianti koja kojon su Vasario 16-ąją paskelbta laisva Lietuvos Respublika. Gimtadienio proga pristatoma dokumentinė apybraiža „Laiko sargyboje”, pasakojanti apie ilgesnį nei amžius muziejaus kelią. Apie muziejaus gimimą Nepriklausomybės kovose, augimą laisvos Lietuvos Respublikos metais, išbandymus okupacijų metais, atgimimą ir stiprėjimą atkūrus Nepriklausomybę.

Daugiau : Vytauto Didžiojo karo muziejaus gimtadienio proga – nauja dokumentika

Įdomioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – kino juosta apie Klaipėdą

21/2/2026

.1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos krašto operacija buvo vienas drąsiausių ir sėkmingiausių žingsnių neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos valstybės istorijoje, kuris leido šaliai prieiti prie Baltijos jūros. Minint 103-iąsias šių įvykių metines, pristatome Vytauto Didžiojo karo muziejaus mėnesio top vertybę – Klaipėdos karinės operacijos dalyvio ir vieno iš jos vadų Lietuvos Kariuomenės karo lakūno ltn. Stepono Dariaus (1896-1933) kurtą filmą.

Daugiau : Įdomioji Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybė – kino juosta apie Klaipėdą

A. Gelžinis. Garbinga Ukmergės antisovietinės jaunimo organizacijos „Lietuvos patriotas“ kovos istorija

20/2/2026

Edvardas Burokas gimė prieš 90 metų, 1933 m. vasario 13 d. Ukmergėje 1919 m. savanorio Vlado ir Bronės Burokų šeimoje....

Skaityti toliau

Minaičiuose vyko iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos ir 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo metinių minėjimas

18/2/2026

.Vasario 15 dieną Lietuvos istorijai svarbioje vietoje, Minaičių kaime esančiame Lietuvos partizanų memoriale, vyko iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos ir 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo 77-ųjų metinių minėjimas. Šventėje dalyvavo Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, Radviliškio rajono savivaldybės vadovai, Lietuvos kariuomenės kariai, mokiniai, šauliai ir visuomenės atstovai.

Daugiau : Minaičiuose vyko iškilmingas Valstybės atkūrimo dienos ir ...

Rasa Čepaitienė. Turime pripažinti – šiandien Vasario 16-oji tėra nostalgijos šventė

17/2/2026

Nors, be abejo, Vasario 16-oji yra brangi kiekvienam tikram lietuviui, tačiau skaudama širdimi, deja, turime pripažinti, kad šiandien ji tėra nostalgijos šventė. Ilgesys to, kokia buvo Lietuva, ta J. Basanavičiaus ir jo draugų vizija, kad ir trumpą laiką realizuota tarpukariu, arba antrosios Respublikos pradžioje, kai dar turėta vilčių kurti valstybę kaip visų lietuvių tautos namus. Iš kur net ir ilgiau ar trumpiau išvažiavus, norėtųsi ir būtų gera sugrįžti, o ne skubama lėkti lauk, kad elementariai įkvėptum šviežio ir gryno, o ne visų įtarinėjimo visais, neapykantos ir paniekos pritvinkusio, oro.

Daugiau : Turime pripažinti – šiandien Vasario 16-oji tėra nostalgijos šventė

Vienos datos istorija: kaip Lietuvoje ir išeivijoje būdavo minima Vasario 16-oji?

17/2/2026

Vasario 16-oji Lietuvoje niekada nebuvo tik data kalendoriuje. Istoriniai archyvai patvirtina, kad tai – viena svarbiausių valstybingumo ir politinės tapatybės datų, kasmet sutelkusi visuomenę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Net tada, kai šventę buvo draudžiama minėti, ji gyveno laikraščių paraštėse, pogrindžio atsišaukimuose, tremtinių siuviniuose, išeivijos salėse ir tyliose šeimų vakarienėse. Pavarčius senąją spaudą galima pamatyti, kaip tuo metu būdavo minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Daugiau : Vienos datos istorija: kaip Lietuvoje ir išeivijoje būdavo minima Vasario 16-oji?

Panevėžys iškilmingai mini Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

16/2/2026

Panevėžys drauge su visa šalimi mini Lietuvos valstybės atkūrimą. Šventinė diena mieste prasidėjo šv. Mišiomis už Lietuvą ir jos žmones Kristaus Karaliaus katedroje, o vidurdienį prie Panevėžio miesto savivaldybės suplevėsavo valstybės trispalvė.
Po Vėliavos pakėlimo ceremonijos, mieste vyko dar daug renginių.

Lietuva minės 108-ąsias valstybės atkūrimo metines: kviečiame dalyvauti šventiniuose renginiuose

15/2/2026

Minint 108-ąjį Lietuvos valstybės atkūrimo gimtadienį, visoje šalyje vyks iškilmingi minėjimai, ceremonijos, koncertai ir kiti šventiniai renginiai. Kviečiame gyventojus ir miesto svečius aktyviai dalyvauti programoje.
Kviečiame visus kartu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – pagerbti istoriją, prisiminti laisvės kelią ir švęsti mūsų valstybės stiprybę bei vienybę.

Daugiau : Lietuva minės 108-ąsias valstybės atkūrimo metines: kviečiame dalyvauti šventiniuose renginiuose

Kun. Robertas Skrinskas. Užmiršta laisvės kaina: Baro konfederatų paminklas Normainiuose nyksta akyse

13/2/2026

Normainių II kaimo (Jonavos r.) simbolis – unikalus Baro konfederacijos kovotojų atminimui skirtas paminklas (Unikalus objekto kodas 26179) – atsidūrė ties sunykimo riba. Nepaisant daugkartinių vietos bendruomenės prašymų ir pavojaus signalų, atsakingos institucijos metai iš metų ignoruoja būtinybę restauruoti šį istorinį objektą.
Baro konfederacija (1768–1772 m.) yra laikoma pirmuoju sukilimu už Abiejų Tautų Respublikos laisvę ir nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos įtakos. Normainių kaimo koplytstulpis-paminklas yra vienas iš trijų išlikusių autentiškų šio laikotarpio atminties ženklų Lietuvoje, liudijantis pasiaukojančią kovą už tėvynę.

Daugiau : Užmiršta laisvės kaina: Baro konfederatų paminklas Normainiuose nyksta akyse

Liutauras Tamošiūnas. Mes stovime ant bedugnės krašto

13/2/2026

Išlikime šiandien, kad būtume rytoj. Tai ne poezija. Tai fizinis išlikimo klausimas.
Arba mes susigrąžiname teises į savo žemę, savo įstatymus, savo kalbą ir savo vaikus, arba po 50 metų žodis „Lietuva“ reikš tik teritoriją, kurioje gyvena mišri, angliškai ar rusiškai kalbanti masė, neturinti nieko bendro su tais, kurie šią valstybę kūrė.

Daugiau : Mes stovime ant bedugnės krašto

„Mes Nugalėjome Mirtį“ – partizano Dzūko dienoraščiu paremta dokumentika

12/2/2026

Artėjančios Vasario 16-oios proga lietuvių ginkluoto pasipriešinimo patirtis liudys dienoraštis – bus pristatytas partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko atminimui skirtas autentiškas dokumentinis filmas „Mes nugalėjome mirtį“.

Daugiau : „Mes Nugalėjome Mirtį“ – partizano Dzūko dienoraščiu paremta dokumentika

„Solidarumo“ dalyvis P. Hlebovičius Lietuvai padovanojo 1991 m. sausio įvykių Vilniuje fotonegatyvus

12/2/2026

Lenkijos visuomeninio judėjimo „Solidarumas“ dalyvis, Sausio 13-osios įvykių Vilniuje liudininkas Piotras Hlebovičius (lenk. Piotr Hlebowicz) Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė apie 170 negatyvų.
Lietuvai padovanotuose nespalvotuose kadruose įamžinti 1991 m. sausio įvykiai, Parlamento gynėjai, politiniai veikėjai, agresorių kariai ir kt.

Daugiau : „Solidarumo“ dalyvis P. Hlebovičius Lietuvai padovanojo 1991 m. sausio įvykių Vilniuje fotonegatyvus

"Latvija priešinasi ES: jokių migrantų, jokių baudų"

12/2/2026

Nedidelė Latvija priešinasi migracijos fanatikams Briuselyje. Eurokratai nori užtvindyti migrantais ir Rytų Europą. Kas nenori priimti perskirstytų prieglobsčio prašytojų, tas turės sumokėti baudas. Tačiau Latvijos vyriausybė atsisako daryti ir viena, ir kita.
Pagal vadinamąjį migracijos paktą kuo daugiau prieglobsčio prašytojų turi būti paskirstyta po visą Europos žemyną. Kadangi nei Pietų, Šiaurės ir Vakarų Europos nacionalinės vyriausybės, nei pati Europos Sąjunga neužtikrina veiksmingos sienų apsaugos ir ribojančių atsisakymų, siekiama kuo daugiau šių žmonių perkelti į Vidurio Rytų ir Rytų Europą.
Tačiau ten šia politika nėra labai džiaugiamasi. Kelios šalys, tarp jų Vengrija ir Lenkija, jau pareiškė savo nepritarimą. Dabar prie jų prisijungė ir mažoji Latvija. Baltijos valstybės užsienio reikalų ministrė Baiba Braže per metinę užsienio politikos diskusiją Latvijos parlamente (Saeima) pareiškė, kad vyriausybė nepriims jokių papildomų prieglobsčio prašytojų ir nėra pasirengusi mokėti baudas.
Šios baudos siekia 20 000 eurų už kiekvieną atmestą prieglobsčio prašytoją ir turi būti sumokėtos į ES „solidarumo fondą“. Tačiau Latvija, kuri, kaip ir Lenkija ar Vengrija, ES išorės sienas saugo veiksmingiau nei daugelis Pietų Europos šalių, nemato tam jokios priežasties. Vien pernai buvo užkirstas kelias daugiau nei 10 000 neteisėtų sienos kirtimų, ypač prie sienos su Baltarusija.
Ryga yra pasirengusi kitoms šalims teikti operatyvinę pagalbą ir dalytis patirtimi sienų apsaugos srityje, tačiau migrantų perskirstymo ji nepalaiko. Latvijai prisijungus prie ES vidaus antiimigracinio pakto grupės, toliau auga pasipriešinimas neatsakingai migracijos politikai Europoje.
https://report24.news/lettland-stellt-sich-gegen-eu-keine-migranten-keine-strafzahlungen/

Kastytis Braziulis apie STT kratas: šia veikla užsiima tarptautinio lygio nusikalstamos struktūros – štai tokį demokratijos ir laisvės lygį pasiekėme

10/2/2026

Keli pastebėjimai dėl vakarykščių kratų:
Pirmas, Prokuratūra ir STT atliko kratas pas itin įtakingus Lietuvos politikus. Prokuratūra įtarė, kad šie politikai sudarė palankias sąlygas nusikaltimams daryti. Jeigu tai būtų pavyzdžiui dėl kokių nors objektų privatizavimo, dėl konkursų organizavimo, dėl pirkimų iš savų ar tarpininkų, tai būtų įprasta ir netgi suprantama. Dažnai politikai ir valstybės tarnautojai susigundo lengvais pinigais.

Daugiau : Kastytis Braziulis apie STT kratas: šia veikla užsiima tarptautinio lygio nusikalstamos struktūros – štai tokį demokratijos ir laisvės lygį pasiekėme

R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?

8/2/2026

Vos prieš kelias savaites Suomija, mūsų šiaurinė kaimynė, ėmėsi drąsaus žingsnio – pasitraukė iš Otavos konvencijos ir pradėjo intensyviai mokyti savo karius naudoti priešpėstines minas.
Kaip rašo straipsnyje „Suomijos miškuose kariai iš naujo mokosi dėti priešpėstines minas“, suomių leitenantas Joona Ratto ir jo kolegos Kainuu brigadoje jau ruošia tūkstančius karių – nuo šauktinių iki rezervistų – gynybai nuo Rusijos grėsmės.

Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?

Janina Survilaitė: „Po Vasario 16-osios vėliava“

5/2/2026

Įdomu, kada Lietuvos nuskriaustieji pamatys KGB sąrašus?
Gyvenimą prieškario nepriklausomoje Lietuvoje, išeivija prisiminė kaip viltingą V. Kudirkos „Varpo“ prisikėlimą. o aš, aprašydama jų Tėvynės netekties istorijas, jaučiausi, lyg skaptuoju skaudų 20-ojo amžiaus Valstybės naikinimo paminklą…

Daugiau : „Po Vasario 16-osios vėliava“

D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį

5/2/2026

Ir vis dėlto lietuviai ir kitos garbingos Lietuvos tautos turėtų pagaliau pasistatyti Tado Kosciuškos paminklą Vilniuje – virš Lauryno Gucevičiaus suprojektuoto rotušės bokšto! Manau šiandien, 280-tąjį Kosciuškos gimtadienį.

Daugiau : Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį

Ar pasaulis turėtų suteikti D. Trumpo taikos tarybai šansą?

3/2/2026

Prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyta Taikos taryba turėjo neabejotinai sunkią pradžią. Europoje iki šiol prisijungė tik Vengrija ir Bulgarija, o kiti Vakaruose ir visame pasaulyje išreiškė abejonių. Nesunku suprasti, kodėl. Naujosios tarptautinės organizacijos pristatymas buvo tipiškas D. Trumpo kokteilis, kupinas pasigyrimo ir detalių stokos: jos misija neapibrėžta, apimtis neaiški (ar kalbama apie Gazą, Ukrainą ar visą pasaulį?), logotipas ryškus ir keistai primenantis „Command and Conquer: Red Alert“ ar Sido Meierio „Civilization“ seriją, o antakius kelia ir pasiūlymas, kad prisijungimas prie grupės gali pareikalauti vieno milijardo dolerių įėjimo mokesčio. Visa tai prisidėjo prie įspūdžio, kad projektas atrodo kiek nerimtas. Vis dėlto ar turėtume suteikti jam šansą?

Daugiau : Ar pasaulis turėtų suteikti D. Trumpo taikos tarybai šansą?

D. Kuolys. Apie nužydėjusią mūsų vienybę, apie neišmoktas istorijos pamokas

3/2/2026

D. Kuolys svarsto apie Lietuvos visuomenės susiskaldymą, istorines klaidas ir neišmoktas valstybingumo pamokas – nuo Gegužės 3-iosios Konstitucijos iki Vasario...

Skaityti toliau

TF paminėjo Kaniūkų žudynes: Lietuvos valdžia viliasi, jog viską nuslėps istorinė užmarštis

3/2/2026

2026 m. vasario 1 d. įvyko Kaniūkų kaimo žudynių minėjimas, skirtas sovietinių raudonųjų smogikų įvykdyto sadistiško nusikaltimo aukų atminimui pagerbti. Rimties ir susikaupimo renginiui į Kaniūkų kaimą, esantį Lietuvos pakraštyje, Šalčininkų rajone, sukvietė Tautos forumas (TF) tyliai maldai ir prasmingam apmąstymui apie istorinės atminties svarbą.

Daugiau : TF paminėjo Kaniūkų žudynes: Lietuvos valdžia viliasi, jog viską nuslėps istorinė užmarštis