Blog Archives - Nepriklausomybės gynėjų sąjunga Panevėžio skyrius

Vyriausybė – už siūlymą paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena, bet rekomenduoja iš švenčių kalendoriaus išbraukti Vėlines

27/2/2025

.Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbus laisvadieniu, bet neatsisakius jokios kitos šventinės dienos, anot Vyriausybės, šalies ekonomika ir valstybės biudžetas patirtų neigiamą poveikį, nes dėl papildomo padidėtų darbuotojų, gaunančių mėnesinę algą, darbo valandos įkainis. Taip pat sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę sistemą, darbo užmokestis. Todėl siūloma atsisakyti laisvadienio Vėlinių dieną.

Daugiau : Vyriausybė – už siūlymą paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena, bet rekomenduoja iš švenčių kalendoriaus išbraukti Vėlines

Iškentęs gulago pragarą. Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms

26/2/2025

Vasario 26 d. minime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos valstybės kūrėjo, Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjo, pirmojo konstituciniu būdu išrinkto, gulago pragarą iškentusio Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-ąsias gimimo metines.

Daugiau : Iškentęs gulago pragarą. Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-osioms gimimo metinėms

Linas Kojala. Ukraina ir JAV, panašu, susitarė.

26/2/2025

Galutinė susitarimo dėl Ukrainos išteklių versija numato fondo įsteigimą, į kurį Ukraina pervestų 50 proc. pajamų iš „būsimos monetizacijos“ valstybei priklausančių mineralinių išteklių, įskaitant naftą, dujas. Šis fondas investuotų į projektus Ukrainoje.
Susitarimas neapima mineralinių išteklių, kurie jau generuoja pajamas Ukrainos biudžetui. Vis dėlto susitarime nėra jokios nuorodos į JAV saugumo garantijas, kurių Kyjivas iš pradžių reikalavo. Be to, lieka neatsakyti svarbūs klausimai, pvz., kokia bus JAV dalis fonde ir kokiomis sąlygomis bus sudaromi „bendros nuosavybės“ susitarimai – šios detalės turės būti išspręstos vėlesnėse derybose.
Visgi sąlygos atrodo Ukrainai ženkliai palankesnės, nei pirminės.
Pozityvu, nes:
a) Išteklių geopolitinis panaudojimas buvo Ukrainos iniciatyva, siekiant sudominti JAV. Bideno administracijai tai nebuvo aktualu; Trumpo komandos retorikoje buvo pristatomas kaip gyvybės ir mirties klausimas dvišaliams santykiams.
b) potencialios kapitalo investicijos ir grąža kurs JAV interesą, atsietą nuo vertybinių politikos elementų.
c) jei sąlygos Ukrainą tenkina, tai gali prisidėti ir šalies atstatymo reikmėms.
d) iliustruoja, kad aštri ir kitą pusę dramatiškai spaudžianti Trumpo retorija, jei nėra iškart nusileidžiama, gali vesti prie konsensuso.
e) sukurs terpę Trumpo ir Zelenskio susitikimui Vašingtone - potencialiai anksčiau, nei su Putinu.

Paminėtos Kėdainių kautynės

25/2/2025

Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai paminėjo 1919 metais vykusias Kėdainių kautynes – vieną pirmųjų Lietuvos kariuomenės pergalių kovose už nepriklausomybę.
1919 m. vasario pradžioje apie 200 savanorių iš Panevėžio ir Kėdainių apsaugos dalinių stojo į kovą su gausesnėmis bolševikų pajėgomis, kurios siekė prasiveržti Kauno link. Nepaisant priešo artilerijos ugnies ir didžiulės persvaros, lietuviai tvirtai gynė savo pozicijas. Vasario 8 d., vykdydamas žvalgybinę operaciją prie Taučiūnų kaimo, žuvo Povilas Lukšys – pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoris, kritęs kovos lauke.
Po sėkmingo lietuvių ir juos parėmusių vokiečių kontrpuolimo vasario 10 d. priešas buvo galutinai išstumtas iš Kėdainių apylinkių, o bolševikų planai užimti Kauną – sužlugdyti.
Šio mūšio istoriją įprasmino Karaliaus Mindaugo husarų bataliono žvalgas ir karys, vilkintis atkurtą 4-ojo pėstininkų pulko uniformą.
Tai gyvas tiltas tarp praeities ir dabarties – istorinė sąsaja, liudijanti, kad Lietuvos kariuomenės tradicijos, kario dvasia ir pasiaukojimas tėvynei išlieka nepalaužiami, nepaisant laikmečių kaitos.

Teisingumo persekiojama Alina Laučienė: ne aš esu teisiama, o Lietuva

25/2/2025

Vilniaus miesto apylinkės teisme pirmadienį buvo tęsiamas kurstymu prieš žmonių grupę kaltinamos Alinos Laučienės bylos nagrinėjimas.
Buvusi mokytoja, aktyvi Nacionalinio susivienijimo narė 72 metų A. Laučienė kaltinama dėl jos 2023 metais parašyto straipsnio „LIETUVI, tavo šalis pavojuje! Kitataučiai perima valdymą! Atsimerk!“, kuriame daug dėmesio skirta lietuvių kalbai ir dalies šalyje gyvenančių kitataučių nenorui jos išmokti.

Daugiau : .Teisingumo persekiojama Alina Laučienė: ne aš esu teisiama, o Lietuva

Parlamentaras siūlo iš prof. V. Landsbergio atimti jam suteiktą valstybės vadovo statusą

23/2/2025

.Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Rimas Jonas Jankūnas siūlo panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktą valstybės vadovo statusą.

Daugiau : Parlamentaras siūlo iš prof. V. Landsbergio atimti jam suteiktą valstybės vadovo statusą

Neringa Lašienė. Išlaisvinti Vytį. Kas išsigando laisvės?

22/2/2025

Šimtmečius siekiančią Lietuvos valstybės praeitį simbolizuoja Lietuvos herbas – sidabrinis (baltas) raitelis purpuro spalvos skyde, vadinamas Vyčiu. Jis yra vienas seniausių valstybės herbų Europoje ir vienas iš nedaugelio, kurio simbolika perimta ne iš dinastinių herbų, kaip daugelyje Europos šalių, bet iš valdovų portretinių antspaudų.

Daugiau : Išlaisvinti Vytį. Kas išsigando laisvės?

Buvęs Kanados žvalgybos karininkas atvėrė Valdemaro Rupšio praeitį – sureagavo ir buvęs kariuomenės vadas

21/2/2025

.Buvęs Kanados žvalgybos karininkas Kostas Rimša žmogus, kuris Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prisidėjo prie to, kad būtų atkurtos ir mūsų specialios pajėgos bei Lietuvos kariuomenė, tačiau šiandien apie šiuos vienetus jis turi pasakyti tai, ką nevisi norėtų išgirsti.
Apie savo įtarimus, kad buvęs Lietuvos kariuomenės vadas esą norėjo priimti šaliai nenaudingus sprendimus, Kostas Rimša kalbėjo 2024 m. gruodį, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 minutės su Artūru Anužiu“. K. Rimša kalbėjo, esą V. Rupšys slopino kariuomenę.

Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/buves-kanados-zvalgybos-karininkas-atvere-valdemaro-rupsio-praeiti-sureagavo-ir-buves-kariuomenes-vadas-n1398444

Šauliškose žiemos stovyklose – beveik 900 moksleivių

20/2/2025

Šią žiemą jaunieji šauliai sulaukė išskirtinės galimybės: jiems surengta beveik dvigubai daugiau stovyklų nei pernai. Per moksleivių žiemos atostogas šią savaitę šauliškomis veiklomis stovyklose visoje Lietuvoje užsiima beveik 900 merginų ir vaikinų.
Lietuvos šaulių sąjunga kasmet organizuoja jaunųjų šaulių stovyklas moksleiviams nuo 11 iki 18 metų. Jos vyksta moksleivių atostogų metu – rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą, kad jaunuoliai galėtų derinti šauliškas veiklas su pamokomis ir kitomis veiklomis mokyklose.

Jonas Vaiškūnas. Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?

18/2/2025

Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 metų vasario 16 d. buvo drąsus ir valingas sprendimas, leidęs mūsų tautai ištrūkti iš lenkų ir rusų nelaisvės. Savo kūno dalių atsisakęs milžinas – vardan lietuvių tautos išlikimo atgimė mažame, kalbiniu ir tautiniu (etnokultūriniu) pagrindu gyvame didžiųjų Lietuvos istorinių žemių lopinėlyje, už ribų palikęs savo ilgaamžes valdas ir jose gyvenančius žmones.
Ar susimąstome, kokioje Lietuvoje gyvename? Ar suvokiame, kad atgimusi kalboje ir tautiškume, tik juose Lietuva ir tegali išlikti?

Daugiau : . Ar išsaugosime Vasario 16-osios Lietuvą?

Apie laisvės kovotojo ir muziko Antano Padleckio (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimą Kaune

18/2/2025

.Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento ANTANO PADLECKIO (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje savo prisiminimais dalinosi giminaičiai, choro dalyviai, buvę mokiniai ir kiti svečiai. Renginio dalyviai turėjo galimybę peržiūrėti ir filmuotos medžiagos apie Antano Padleckio muzikinio gyvenimo epizodus.

Daugiau : Apie laisvės kovotojo ir muziko ANTANO PADLECKIO (1925-2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimą Kaune

Panevėžys švenčia laisvę– Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

16/2/2025

Šiandien miestas drauge su visa Lietuva mini Vasario 16-ąją – dieną, simbolizuojančią mūsų tautos stiprybę, drąsą ir vienybę.
Iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija, šventinė eisena ir įspūdingi meno kolektyvų pasirodymai subūrė panevėžiečius ir miesto svečius švęsti laisvę.
Po iškilmingos vėliavos pakėlimo ceremonijos miesto gatvėmis pajudėjo šventinė eisena, vedanti į „Kalnapilio“ areną, kur žiūrovų laukia įspūdingas koncertas su miesto meno kolektyvais ir JAZZU pasirodymu.

Su Vasario 16 -ąja !

16/2/2025

Vasario 16- oji įprasmino ilgai trukusią tautos kovą už gimtąjį kraštą.
Sveikinu su šia stiprybės, drąsos ir vilties diena !

Vidas Rachlevičius. Vasario 16-oji yra gera proga paklausti

16/2/2025

Prisimenu, kai gūdžiu sovietmečiu, brandaus socializmo ir totalaus sekimo laikais per triukšmingus studentiškus ar kitokius baliukus mojuodami alaus bokalais traukdavom populiarią užstalės dainą su modifikuotu priedainiu: „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų!“ Ir štai einant 36-iems nepriklausomybės metams politikuojantis Lietuvos teismas teisia mokytoją Aliną Laučienę už tariamą neapykantos prieš rusus kurstymą.

Daugiau : Vasario 16-oji yra gera proga paklausti

Vidmantas Valiušaitis. Apie Tėvynės meilę

14/2/2025

Justinas Lelešius-Grafas (1917–1947), partizanų kapelionas, savo dienoraštyje rašo:
„Guliu šiauduose ir galvoju: dėl ko mes turime vargti, dėl ko mes tik vieni turime nešti tautos kryžių ir vargus? Turėdamas laiko, imu ieškoti viso to kaltininkų. Iš kur Lietuvoje atsirado tiek daug išgamų, parsidavėlių? Prieinu išvadą, kad biednuomenės socialinė padėtis mūsų Nepriklausomybės laikais jiems buvo nepakenčiama. <…>

Daugiau : Apie Tėvynės meilę

Išskirtiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ žymimi partizanų kapai

13/2/2025

V.arėnos rajono Milioniškių kaimo kapinaitėse išskirtiniu antkapiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ pradėti žymėti partizanų kapai.
Šie ženklai – ne tik fizinis atminimo įamžinimas, bet ir priminimas apie svarbų istorinį laikotarpį, kai Lietuvos partizanai kartu su ryšininkais vykdė rezistenciją prieš okupacinį režimą.

Daugiau : Išskirtiniu ženklu „Lietuvos partizanas“ žymimi partizanų kapai

Partizaniška dvasia pagimdė penktąjį dvigubą juodąjį kryžių, dedikuotą L. Baliukevičiui-Dzūkui

12/2/2025

Prie legendinės ir tragišką istoriją menančios Dainavos apygardos partizanų vadavietės, kur ši veikė 1948 m., iškilo įspūdingas paminklas partizanų vadui Lionginui Baliukevičiui-Dzūkui. Šiais metais minimos garsaus partizano 150-osios gimimo metinės.

Daugiau : : Partizaniška dvasia pagimdė penktąjį dvigubą juodąjį kryžių, dedikuotą L. Baliukevičiui-Dzūkui

LRT tyrimas. Korupcija kariuomenėje

12/2/2025

Per 2023–2024 m. KAM gavo 19 pranešimų dėl galimų korupcinio pobūdžio pažeidimų, pusė iš jų pasitvirtino visiškai arba iš dalies. Tai oficialūs ministerijos duomenys.

Daugiau : . Korupcija kariuomenėje

Kruvinas 1991-ųjų gegužės savaitgalis: „G.Žagunio vietoje turėjau būti aš“

10/2/2025

Gintaras Žagunis – pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas, žuvęs 1991-ųjų gegužę. „Jo vietoje turėjau būti aš“, – sako Antanas Stasaitis, kruvinų įvykių Šalčininkų rajono pasienyje su Baltarusija dalyvis. Laisvės gynėjo liudijimas po daugelio metų pasivijo ir dabartinį Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį – ar jis tąkart galėjo dalyvauti tardant, mušant ir spaudžiant Antaną pakeisti parodymus?

Daugiau : Kruvinas 1991-ųjų gegužės savaitgalis: „G.Žagunio vietoje turėjau būti aš“

Darius Kuolys. Užsienio reikalų ministerija siūlo lietuviams Kremliaus žaidimus

10/2/2025

Kai neseniai Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianisas Kučinskisis, žinių tarnybos ELTA padedamas, tėškė lietuviams pamatinę litvinizmo tezę – „Pagonios herbas ir lietuviškas Vytis – tai du skirtingi simboliai, Pagonia nėra tas pats, kaip lietuviškasis Vytis“ – atrodė, kad ne vienerius metus kaimynų opozicijos lyderę globojanti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija mandagiai, diplomatiškai, bičiuliškai pataisys pono Kučinskio mestą ir su tiesa prasilenkiančią tezę.

Daugiau : Užsienio reikalų ministerija siūlo lietuviams Kremliaus žaidimus

Už mokesčių mokėtojų pinigus – į piligriminę kelionę: Italijoje apsilankys per 100 KAM ir kariuomenės atstovų

7/2/2025

Apie 100 Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei kariuomenės atstovų už mokesčių mokėtojų pinigus išvyko į piligriminę kelionę Italijoje
Skelbiama, jog du pilni autobusai krašto apsaugos sistemos darbuotojų į kelionę išsiruošė Italijos ginkluotųjų pajėgų jubiliejaus proga.
į Italija išvyko 89 kariuomenės atstovai, 5 jų artimieji bei 11 KAM darbuotojų. Kelionė turėtų trukti 6 dienas. Kiek ji kainavo – neatskleidžiama.

Arvydas Každailis. Koks bus Baltarusijos herbas?

7/2/2025

Neramina besitęsianti nevykusi ir neprofesionali polemika viešoje erdvėje su baltarusių opozicija internete You Tube svetainėje
Kaip su istoriku Rūsčiu Kamuntavičium, taip ir kitais mūsų istorikais dėl heraldikoje abejotinų, bet populiarių įvardijamų – „Vyčio“ ir „Pahonia“, atsiradusių tik 19 amžiaus pabaigoje, lyg 1990 metais nebūtų įvykęs Lietuvos valstybės herbo formavimas ir jo įteisinimas, kuriam vadovavo tuometinis LHK pirmininkas h. m. dr. Edmundas Rimša.

Daugiau : KOKS BUS BALTARUSIJOS HERBAS?

Birutietėms – 100!

5/2/2025

tVasario 5-oji – Birutės vardo diena. Minėdamos šią svarbią mums dieną, kviečiame susipažinti su Birutiečių organizacija iš arčiau.
2023 m. lapkričio 23 d. LR Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“, kurioje 2025 metais kviečiama minėti ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos metus.

I.Vėgėlė siūlo perpus mažinti referendumui reikalingų surinkti parašų kartelę

3/2/2025

Parlamentaras Ignas Vėgėlė siekia perpus sumažinti parašų, reikalingų norint skelbti referendumą, kartelę.
„Pradedu politinės sistemos keitimo iniciatyvas. Pakeitimas labai paprastas: siūlysiu keisti referendumo kartelę iš 300 tūkst. į 150 tūkst. – lygiai per pusę“, – savo „Facebook“ paskyroje šią savaitę rašė politikas.

Daugiau : I.Vėgėlė siūlo perpus mažinti referendumui reikalingų surinkti parašų kartelę

Neringa Paškevičienė. Kaniūkų kaimo tragedija nepamiršta

3/2/2025

2025-02-02, prisiminėme skaudžią praeitį, kokią 1944 m. sausio 29 d. prieš 81-erius metus išgyveno Kaniūkų kaimo gyventojai, nužudyti raudonųjų partizanų.
Minėjimą pradėjome Šv. Ignoto bažnyčioje, kur šv. Mišias aukojo Generalvikaras, vyriausiasis kariuomenės kapelionas – plk. ltn. mgr. Remigijus Monstvilas.
Po šv. Mišių pagerbėme mirusiųjų atminimą prie kryžiaus, šalia kapinaičių Kaniūkų kaime, Šalčininkų rajone.

Daugiau :Kaniūkų kaimo tragedija nepamiršta