|
|
|
Besikuriančios Lietuvos Respublikos kariuomenėje kavalerijos eskadronai buvo suformuoti anksti. Dar 1919 m. sausį, kaunantis nepriklausomybės kovose, Kaune buvo įsteigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai ir iš karto siunčiami į frontą. 1923 m. nustatyta nauja kariuomenės uniforma.
Daugiau : Lietuvos kariuomenės husarų 1931 m. uniformos įdomybės
0 Comments
Sausio 14 d. keli Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) nariai kreipėsi į Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisiją...
Daugiau : Ar iš A. Stončaičio neturėtų būti atimtas laisvės gynėjo statusas?  .Vilniaus miesto savivaldybė tęsia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų įamžinimą. Antakalnyje, ant Smėlio gatvėje 3 pastato bus tipinė atminimo lenta Bronislovui Genzeliui (1934–2023), Kovo 11-osios Akto signatarui, vienam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų.
B. Genzelis – viena iškiliausių Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo asmenybių, siekęs, kad Lietuvos piliečiai susipažintų su pasaulio kultūros lobiais, savo tautos praeitimi ir filosofiškai mąstytų. Vėliau su per Lietuvą nusiritusia politinio atšilimo banga dalyvavo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikloje, buvo vienas iš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarų, kūrusių Lietuvos valstybingumą pirmaisiais dešimtmečiais po Nepriklausomybės paskelbimo. B. Genzelis aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje. Rašė knygas, straipsnius periodiniams leidiniams, juose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, vertino politinę situaciją. Kas yra bent kiek susipažinęs su Lietuvos pokario pasipriešinimo istorija, puikiai žino apie NKVD, MGB, KGB ir kitų tarnybų agentūrinę veiklą ir bandymus likviduoti pasipriešinimą. FSB metodai nesikeičia ir yra iki skausmo pažįstami. Jie paveldėti iš „šlovingos“ praeities. Šios tarnybos vykdydamos savo užduotis visada taiko į aukščiausio lygio postus. Patogiausia ir efektyviausia perimti visą opoziciją ir pasipriešinimą į savo rankas, per, kaip galima aukštesnį organizacijos hierarchijoje esantį asmenį.
Daugiau : Kas tu Svetlana? Arba FSB operacija „baltarusiškas pasas“ .Sekmadienio popietę, Baltarusijoje vykstant Vakarų bendruomenės nesąžiningais laikomiems prezidento rinkimams, Lietuvoje gyvenantys baltarusiai surengė protesto akciją „Lukašenką – į smulkintuvą“. Maždaug šimtas šios šalies piliečių plakatus, kuriuose vaizduojami tarakonai Aliaksandro Lukašenkos veidu, pasiuntė į popieriaus smulkintuvą.
Daugiau : V. Kudirkos aikštėje baltarusiai reikalauja demokratinių rinkimų: plakatus su A. Lukašenkos veidu pasiuntė į smulkintuvą Sausio 22 d. Kėdainių r. Paberžėje LPKTS Kauno filialo, LPKTB Kauno skyriaus, XXVII knygos mėgėjų draugijos, Kauno pavieto Laisvųjų šaulių klubo, LGGRTC atstovai, o taip pat svečiai iš istorinių rekonstrukcijų klubo Lenkijoje paminėjo 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną, kuri 2023 m. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu buvo įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.
Daugiau :1863–1864 m. sukilimo paminėjimas Paberžėje Tautieti, žinok, kad Lietuva nėra teisinė valstybė
Viešojoje informacinėje erdvėje dažnai nuskamba teiginys, kad Lietuva – teisinė valstybė. Tai netiesa, nes 1992 metų LR Konstitucijoje, modeliuojant teismų veiklą, atsisakyta teisinės valstybės pagrindų. Priimant LR Civilinio proceso kodeksą, kai buvo įvestas antikonstitucinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos institutas, suteikęs kasacinės instancijos teisėjams „pasirinktinio teisingumo“ teisę, buvo galutinai atsisakyta esminių teisinės valstybės sąlygų. Daugiau : Jeigu mes nedarysime jokio poveikio… mūsų Tėvynę vis tirščiau gaubs tešlagalviško valstybingumo smogas Pradedame publikacijų ciklą „Istorinė atmintis“.
2019 m. kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė svarbų sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą, kuriuo pripažino, kad sovietų okupacinės valdžios vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu. Šis precedentas ne tik įtvirtino istorinį teisingumą, bet ir pabrėžė, kad lietuvių tauta buvo aukų, o ne nusikaltėlių pusėje. Daugiau : ISTORIJOS KLASTOTĖS IR GALIMI JOS KLASTOTOJAI Lietuvos šaulių sąjunga įsigijo kompiuterinius simuliatorius, skirtus apmokyti būsimus FPV (angl. First Person View) dronų operatorius. Per sausio mėnesį 40 simuliacinių darbo vietų komplektų bus parengti ir perduoti šaulių rinktinėms visoje Lietuvoje.
Daugiau : Dronistų rengimas Šaulių sąjungoje: atidaromos simuliatorių klasės visoje Lietuvoje Rankos svyra iš apmaudo ir nevilties, kad vis reikia priminti dalykus, kurie turėtų būti savaime suprantami kiekvienam moksleiviui. Maždaug iki VII a. rytuose imtinai ligi Maskvos ir dar gerokai toliau, pietuose ligi Kijevo buvo kalbama lietuviškai (žinoma, ne šiuolaikine bendrine kalba, o tarmėmis, šiauriau – latgalių tarmėmis).
Daugiau : Mūsų ir baltarusių Vytis  2025 m. sausio 17 d. dieną Eimuliškio miške (Naujamiesčio girininkija, Panevėžio r.) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų iniciatyva pastatyti trys tipiniai atminimo ženklai 1945 m. kovo 27 d. Ažagų-Eimuliškio kautynėse žuvusiems Žaliosios rinktinės partizanams atminti.
Sausio 21 d. minime A. A. LKKSS garbės nario, monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos ypatingasis archyvas..parengė virtualų pasakojimą apie kunigo A. Svarinsko kovą su sovietų valdžia ir sovietų saugumo vykdytą jo persekiojimą..
Daugiau : Amžinas kovotojas  Trumpo inauguracijai netrūko pompastikos, švelniai tariant. Primindamas, kad išgyveno pasikėsinimą į jo gyvybę, Trumpas tikrai ištarė žodžius: „Dievas mane išgelbėjo, kad padaryčiau Ameriką vėl didžia“. Elonas Muskas pavadino Trumpo antrąją kadenciją „Karaliaus sugrįžimu“ ir t.t. Reikia pripažinti, tikrai buvo gražus reginys.
Bet daug įdomiau ir svarbiau už reginį yra Trumpo jau pirmą dieną pareigose pradėti skelbti dekretai, kuriais: Sekmadienį, sausio 19 d. Vilniuje buvo minimos 1863–1864-ųjų sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią metinės. Vidurdienį Senųjų Rasų kapinių koplyčioje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu šalies vadovai ir politikai padėjo vainikus, skirtus sukilimo vadams ir dalyviams atminti. Šiose kapinėse yra palaidoti 1863-1864 m. sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių visų palaikai prieš keletą metų buvo rasti Gedimino kalne .
Daugiau : Pagerbti 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperinę valdžią vadai ir dalyviai  Penktadienį vakare, sausio 18 d. iš Dovilų į Klaipėdą išžygiavo ir šeštadienio naktį, sausio 20 d. ją pasiekė tūkstančiai žmonių - taip jie tradiciškai paminėjo Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.
Pėsčiųjų nakties žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ šiais metais vyko jau 24-ąjį kartą ir skiriamas Ernestui Galvanauskui atminti. Žygio dalyviai, kurių susirinko keli tūkstančiai, įveikė per 20 kilometrų atstumą iš Dovilų į Klaipėdą taip paminėdami 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių kelią.  2025 m. sausio 15 d. Kaune prie Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, laikraštininko, šaulio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio (1869-1946) memorialinės lentos B. Sruogos gatvėje netoli namo Nr. 21 vyko Klaipėdos krašto dienos paminėjimas.
1921 m. lapkričio 11 d. Kaune Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė nutarimą Klaipėdos kraštą, kurio valdymas tuo metu buvo patikėtas Prancūzijai, prijungti prie Lietuvos valstybės. 1922 m. pabaigoje imta rengti/planuotie Lietuvos valstybės ir visuomenininkų remiamą sukilimą, kuriam vadovavo iš Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narių sudarytas Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. 1923 m. sausio 10 d. į Klaipėdos krašto teritoriją įžengusi apie 1,5 tūkst sukilėlių rinktinė Klaipėdą užėmė sausio 15 d. S. Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius budėjusius žmones, juos kitąmet sukviesti14/1/2025 Lietuvoje minint Laisvės gynėjų dieną, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius prie šalies institucijų budėjusius žmones arba jiems kitąmet susirinkti Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje.
Daugiau : S. Skvernelis siūlo suregistruoti visus per Sausio įvykius budėjusius žmones, juos kitąmet sukviesti Kunigo J. Sasnausko nuopelnai nepriklausomybei ir demokratijai įvertinti 2024 m. Laisvės premija13/1/2025 Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, buvusiam politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui įteikta 2024 metų Laisvės premija.
Daugiau : Kunigo J. Sasnausko nuopelnai nepriklausomybei ir demokratijai įvertinti 2024 m. Laisvės premija Šiandien Panevėžys drauge su visa Lietuva mini Laisvės gynėjų dieną, pagerbdamas 1991-ųjų sausio 13-ąją už laisvę kovojusius žmones.
Ryte, 8 valandą, miesto įstaigų, organizacijų ir gyventojų namų languose sužibo atminimo žvakelės – šviesos, vienybės ir atminties simbolis. 11 valandą Švč. Trejybės bažnyčioje aukotos šv. Mišios už Laisvės gynėjus, o 12 valandą Laisvės aikštėje prie Savivaldybės iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava.  2025 m. sausio 11 d. (šeštadienį) Vilniuje vyko jau XXXIII tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Šiuo simboliniu bėgimu pagerbiamos Sausio 13-osios įvykių aukos – 1991 m. sausio 13-osios naktį žuvę ir nuo sovietinės agresijos sužeidimų mirę laisvės gynėjai. Bėgimas prasidėjo Antakalnio kapinėse, kur ilsisi didvyrių palaikai, o finišas – prie Vilniaus televizijos bokšto, simbolizuojančio tą lemtingą kovą už mūsų laisvę. Kiekvienas bėgimo žingsnis – tai padėka ir pagarba už Lietuvos laisvę kovojusiems žmonėms: Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Stasiui Mačiulskiui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui ir Vytautui Vaitkui.
Seimo narys Vytautas Sinica sekmadienį , sausio 12 d. dalyvavo Vyčio apygardos partizanų vado Juozo Krikštaponio 80-ųjų žūties metinių minėjime Ukmergėje.
„Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai. Istorikų vertinimų nepakanka tam, kad apkaltintume žmogų vykdžius nusikaltimus prieš žmogiškumą. J. Krikštaponis kaltinamas nusikaltimais žmogiškumui ir šie kaltinimai turi būti kaip nekeliantys abejonių įrodyti teisme, o ne remtis vien pavieniais prieštaringais liudijimais“, – teigia partizano atminimą pagerbti atvykęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys V. Sinica. Daugiau : negalime leisti be teismo pasmerkti partizano J. Krikštaponio 1991-ųjų Sausio įvykių metu daugelis jautėsi privalą būti Vilniuje prie Seimo ar Televizijos bokšto, esantys Kaune važiavo budėti į Sitkūnus ir Juragius. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojai ir studentai taip pat būrėsi universiteto centriniuose rūmuose S. Daukanto gatvėje, vildamiesi apsaugoti ne tik VDU, bet ir Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus televizijos stotį, iš kurios Sausio 13-osios naktį, Sovietų desantininkams užgrobus Vilniaus televizijos bokštą, prasidėjo transliacija.
Daugiau : VDU profesorė apie Sausio 13-osios įvykius: nebuvo net minties neiti, jei tik gali Šiandieną politinėje erdvėje tvyro tokia nuomonė (est takojie mnenije tovarišči), kad lietuviai anot K. Donelaičio kaip kokie „būrai vyžočiai“ negalėjo turėti savo valdovų, valstybės, istorijos. Todėl tokių dalykų, kurie primintų didingą praeitį geriau net nerasti. Nereikia priminti „baudžiauninkams“, kad jie ne baudžiauninkai. O tai ims anot V. Kudirkos ir pradės stiprybę iš praeities semti (Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia). Istoriją reikia uždaryti po devyniais užraktais ir svarbiausia nerasti to, kas tai primintų ir simbolizuotų. Tegul toliau kapstosi savo mėšlinoje kasdienybėje.
Daugiau : Kam Vytautui karūna? 2025 m. sausio 4-ąją dieną Alytuje vyko Lietuvos laisvės gynėjo, Dainavos apygardos vado Liongino Baliukavičiaus-Dzūko 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginys. Pagerbti šios iškilios asmenybės gyvenimo ir kovos kelią susirinko daug garbių svečių iš Alytaus ir visos Lietuvos.
Daugiau : Dzūkijos sostinėje pagerbtas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
July 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
