|
|
|
Pranešame Jums , kad nuo šios dienos mūsų portale naujienų nebus.
Mes išeiname trumpų atostogų. Susitikime liepos mėnesį.. Dėkojame, kad mus skaitote, kad mėgstate mūsų puslapį. Gražios Jums vasaros !
0 Comments
„Kiekvienas gali rasti savo vietą valstybės gynyboje“, – teigia Šaulių sąjungos vadas, primindamas, kad šiuolaikiniame kare reikalinga įvairių sričių specialistų, pradedant nuo kibernetinio saugumo iki informacinių operacijų.
Pasak jo, Šaulių sąjunga šiuo metu vysto daugiau nei 20 skirtingų pajėgumų, įskaitant ir nekinetines pajėgas, tokias kaip informacinių operacijų padaliniai. Plk. ltn. L. Idzelis pabrėžia, kad valstybės gynybai būtinas ne tik fizinis pasirengimas ar noras kautis, bet ir gebėjimas prisidėti kitaip: nuo informacinių operacijų iki finansinės paramos. „Nenori ginti – duok pinigų. Mes liksime ir žūsime dėl Tėvynės“, – atvirai kalba Šaulių sąjungos vadas, akcentuodamas, kad kiekvienas pilietis turėtų pasirinkti savo indėlį. Daugiau : Lietuvos šaulių sąjungos vadas apie visuotinę gynybą: viskas daroma darymo būdu Šiandien, gegužės 14 d. – Pilietinio pasipriešinimo diena.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta. Įvykis išgąsdino Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnus. Jie slapta palaidojo R. Kalantą. Kilo jaunimo neramumai, R. Kalantos laidotuvių dieną peraugę į spontaniškas eitynes Laisvės alėja. Romas Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo okupacinei santvarkai simboliu. Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje. Lietuvoje sovietinės okupacijos metais komunistinei ideologijai, nutautinimui, dvasiniam skurdinimui aktyviai priešinosi jaunimas. Jaunimas, jau gimęs ir užaugęs sovietinėje santvarkoje, taip pat puoselėjo valstybingumo tradicijas ir svajojo apie laisvą Lietuvą.
Daugiau : Pokalbis su istoriku Gintautu Terlecku „Jaunojo pasipriešinimo galia (1972–1990)“ Minint Europos dieną Vilniuje atidengta R. Šumano deklaracijos 75-mečiui skirta atminimo lentelė9/5/2025 Europos dienos – gegužės 9-osios – proga Vilniuje, ant „Europos namų” fasado, atidengta Roberto Šumano deklaracijos 75-mečiui skirta atminimo lentelė. 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas paskelbė deklaraciją, kuri padėjo pamatus taikai Europoje ir demokratija bei solidarumu grįstai šiandienos Europos Sąjungai.
Daugiau : Minint Europos dieną Vilniuje atidengta R. Šumano deklaracijos 75-mečiui skirta atminimo lentelė Naujuoju popiežiumi išrinktas amerikietis Robertas Francis Prevostas – Leonas XIV. Jis yra pirmasis iš JAV kilęs popiežius Katalikų Bažnyčios istorijoje.
Iš Čikagos kilęs naujasis popiežius Leonas XIV ne tik dirbo misionieriaus darbą Peru, bet ir puikiai išmano Bažnyčios vidaus reikalus. Daugiau : Popiežiumi išrinktas amerikietis R. F. Prevostas pasirinko Leono XIV vardą Tą dieną Klaipėdos krašto gyventojai pirmą kartą susidūrė su masiniais trėmimais, nors čia pat Lietuvoje, sovietinės valdžios organizuoti pirmieji masiniai trėmimai vyko jau 1941 m. Gyventojų ryšiai su Didžiąja Lietuva nuo 1939 m. kovo mėnesio, nacistinei Vokietijai paskelbus Lietuvai ultimatumą ir atsiėmus Klaipėdos kraštą, buvo minimalūs ir apie įvykius Lietuvoje nebuvo informacijos. Pasibaigus karui ir Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos TSR dalimi, gyventojai buvo tremiami ir 1945, 1946, 1947 m., tačiau Klaipėdos kraštas buvo ištuštėjęs po 1944 m. evakuacijos, tad į šiuos trėmimus Klaipėdos krašto gyventojai pakliūdavo pavieniui, – grįžtantys iš evakuacijos ir atsidūrę filtracijos lageriuose arba suimti įtarus dalyvaujant pasipriešinime ar palaikant rezistentus.
Daugiau : Masinį trėmimą iš Klaipėdos krašto 1948 m. gegužės 22 d. prisimenant „Vilmorus” tyrimo duomenimis tik 5 proc. apklaustųjų pritaria Ingridos Šimonytės vyriausybės sprendimui neveikiančiuose Vilniaus sporto rūmuose įkurdinti Žydų kultūros ir holokausto muziejų ir net 46,8 proc. apklaustųjų mano, kad čia turėtų būti Kultūros, sporto ir konferencijų centro vieta.
Daugiau : Ką galvoja žmonės apie žydams atiduotus rūmus Gegužė man ne tik sodų žydėjimo metas, bet ir Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų dar yra išlikę daug skaudžių žaizdų.
Jos vis pūliuoja, o nuolat draskomos praeities prisiminimų ir šių dienų karo audrų Ukrainos žemėje – jos dar sunkiau gyja. Ne viena daugiau ar mažiau skaudi karo žaizda yra išlikusi ir mano vaikystės dienų prisiminimuose… Daugiau : Ką man primena gegužė Seimas paskelbė 2026-uosius metus ne tik Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės, bet ir Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Balio Gajausko metais.
Tokį sprendimą parlamentarai priėmė, atsižvelgdami į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir valstybei svarbių įvykių, asmenybių, sukakčių minėjimus. Daugiau : 2026-ieji bus ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro B. Gajausko metai Šiemet Karaliaus Mindaugo husarų batalionas švęs ne tik Vėliavos dieną, bet ir minės Lietuvos Nepriklausomybės kovų Panevėžio išvadavimo metines!
Šventė vyks dviem etapais – gegužės 22 d. ir gegužės 23 d. Gegužės 22 d. Kviečiame visus dalyvauti pėsčiųjų žygyje! Kartu su Karaliaus Mindaugo husarų batalionu žygiuosime keliais, kuriais 1919 m. žygiavo 4-asis pėstininkų pulkas vykdydamas Panevėžio išvadavimo operaciją. Žygis nuo Ramygalos iki Panevėžio – tai istorijos, garbės ir bendrystės ženklas. Daugiau informacijos apie žygį paskelbsime artėjant renginiui. Šiandien Lietuvos žiniasklaida sutartinai piktinasi 2025-aisiais Maskvoje išleista „Lietuvos istorija“. Šią knygą pristato ir jos esmę pratarmėje nusako pats Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas: veikalo „autoriai siekia visapusiškai ir moksliškai pagrįstai išnagrinėti raidą žemių, kurios skirtingu laiku buvo susijusios su Lietuva“.
Taigi rusakalbiam pasauliui Maskvos skelbiama „Lietuvos istorija“ – be lietuvių, be lietuvių tautos. Daugiau : Nusiginklavimas Gegužės 17 d. Suvalkų koridoriaus širdyje – Marijampolėje vyks pagrindinis šių metų Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventės renginys Lietuvoje ir rengėjai kviečia visus apsilankyti.
Šie šventiniai renginiai Lietuvoje vyksta kasmet, trečiąjį gegužės savaitgalį. Daugiau : Lietuvos laisvės kovotojų atminimas gyvas Išgirdus, kad Vilniaus valdovų rūmuose atsidaro paroda, pasakojanti apie Ukrainos Pidhircių rūmus ir juose sukauptas meno kolekcijas, atmintyje iškilo 2019 metų ekspedicija „Vienybės keliu“, kurią surengėme mes, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių žurnalistų klubo nariai. Šalia kitų ekspedicijos uždavinių, turėjome galimybę susipažinti ir su turtingu istoriniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu. Kiek iškilių LDK asmenybių čia gyventa, kokių pilių ir rūmų būta, kokį istorinį pėdsaką paliko prabėgę amžiai!
Daugiau :Praverkime buvusios rezidencijos duris. Kad ir simboliškai… Trakų pusiasalio pilies teritorijoje vyko pilietinis renginys „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“, subūręs daugiau nei 250 dalyvių iš visos Lietuvos. Tai – ne tik patriotinė šventė, bet ir prasmingas mokomasis renginys, skatinantis domėtis istorija, ugdyti pilietiškumą ir puoselėti tautinę savimonę.
Daugiau : Trakuose visuomenės atsparumo stiprinimo renginys: iš praeities semiamasi stiprybės Po popiežiaus Pranciškaus išėjimo pas Tėvą norėtųsi prisiminti jo 2018 m. apsilankymą Lietuvoje. Gal bent dabar vertėtų atidžiau įsiklausyti, kokią žinią Lietuvos žmonėms skelbė šis viena iškiliausių šiandienos pasaulio asmenybių. Ne viena jo įžvalga turėtų tapti reikšmingomis gairėmis mūsų visuomenei ir Bažnyčiai. Tuo labiau, kad Pranciškaus kalbose bei pasisakymuose būta ir netikėtumų.
Daugiau : Popiežiaus Pranciškaus palikimas Lietuvai 1945 m. pavasarį Lietuva vėl buvo okupuota sovietų, slenkančių link Berlyno. Frontas į Vakarus buvo nuslinkęs gana toli, todėl okupantai užnugaryje vėl galėjo imti represijų.
Antrajam pasauliniam karui dar nepasibaigus, prieš 80 metų, 1945 m. balandžio 22 d., prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sovietų Sąjungos gilumą. Pirmasis po 1941-ųjų trėmimų. Daugiau : Prieš 80 metų sovietai vykdė pirmąjį masinį 1945-ųjų metų Lietuvos gyventojų trėmimą Šiemet, balandžio 25-tają, sukanka 80 metų nuo dienos, kai Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovas, Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tapo Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėju. Nuo šios dienos iš pagrindų pasikeitė Adolfo Ramanausko Vanago gyvenimas. Savo rankraščiuose „Partizanų Gretose“ apie tą dieną Jis rašo:
Daugiau : Diena, nuo kurios iš pagrindų pasikeitė Adolfo Ramanausko-Vanago gyvenimas Jaunai Lietuvos demokratijai tris kartus kilo valdžių pasiskirstymo problema. Pirma problema užkoduota jau 1920 m. laikinojoje Konstitucijoje, pagal kurią prezidentą rinko parlamentas. Neproporcinga Seimo įtaka, pažeidžiant valdžių atskyrimo principą, tęsėsi iki pat 1926 m. Po to valdžių pusiausvyra pakreipta prezidento institucijos pusėn. Šiandien valdžių santykiai visiškai išbalansuoti Konstitucinio teismo naudai.
Daugiau : Antikonstitucinės diktatūros gniaužtuose  Linkiu, kad šv. Velykų dieną skambantys varpai ir džiaugsmo giesmės suteiktų šviesių vilčių, į Jūsų namus atneštų santarvės ir gerumo.
Vytautas Sinica. Konstitucinis Teismas negrįžtamai kirto per savo autoritetą ir legitimumą19/4/2025 Negeras laikas politinėms diskusijoms, bet taip jau pasirinko Konstitucinis Teismas būtent Didįjį Ketvirtadienį didžiausiai savo ligšiolinei išdavystei. Dabar jau tenka kalbėti. Ir kalbėti ne apie partnerystę, o būtent apie Konstitucinį Teismą kaip tokį.
Mat Konstitucinis Teismas drąsiai ir noriai, be skrupulų ėmėsi uzurpuoti galias iš kitų valdžios šakų ir net tautos kaip suvereno. Savo paskutiniais sprendimais ir ypač pastaruoju apie partnerystę jis nusivalė kojas į Tautą, kaip ji suprantama Konstitucijoje, į Konstituciją, į Seimą ir galiausiai į patį teisės viršenybės principą. Visa tai padaręs Konstitucinis Teismas negrįžtamai kirto per savo autoritetą ir legitimumą. Vargu, ar realu ir ar verta mėginti jį atkurti. Daugiau : Konstitucinis Teismas negrįžtamai kirto per savo autoritetą ir legitimumą Minint šimtąsias monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo metines, kyla klausimas: ar derėtų leisti, kad jo savo rankomis pašventintas paminklas partizanų vadui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje būtų nuverstas, o jo atminimas ir toliau juodinamas remiantis neišsamiais ar tendencingais dokumentais?
Daugiau : Mons. Alfonso Svarinsko 100-metis įpareigoja: kodėl apie J. Krikštaponį vis dar nepasakoma visa tiesa?  Balandžio 15 d., antradienį, 9.30 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) atverta Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus parengta fotografijų paroda, skirta pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui, tikinčiųjų ir piliečių teisių gynėjui, politiniam kaliniui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatui, pirmajam Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui. 2025 metais minime monsinjoro Alfonso Svarinsko 100-ąsias gimimo metines.
Mes, iš savo provincijų, žiūrim ir matom: sostinėse visi užsiėmę penktosios kolonos (toliau – PK) paieškomis. Ir kas beatsitinka, ar tragedija su JAV kariškiais, ar prasidėjo JAV prezidento žadėtoji naujoji muitų politika, ar iš Lietuvos vyriausybės „nuteka“ neraminanti detalė apie būsimą mokesčių reformą – į kiekvieną įvykį įtakingesni valdžios vyrai ir moterys (išskyrus nebent premjerą) reaguoja vienodai: tuoj ieško – ir juk randa – PK. Net Seime!
Daugiau : Jei negali įkąsti, nerodyk dantų! Žurnalistas Vytautas Matulevičius savo dokumentiniame filme „Vienas prieš visus" užfiksavo prezidentą Rolandą Paksą užstojusių, jo apkaltai nepritarusių politikų, teisininkų, filosofų ir eilinių žmonių komentarus.
Daugiau : „Istorija nežūsta": dokumentinis filmas „Vienas prieš visus” |
Žodžiai apie Tėvynę
Yra dar vienas šventas žodis: LIETUVA. Many jo niekas nenutildys. Jame – būties prasmė, gyvenimo šviesa, Ir naujo atgimimo viltys. 1979 metų spalis Romualdas Ozolas Archyvas
April 2025
KategorijosPuslapį administruoja Leontina Telksnienė
|
RSS Feed
